Be Dievo esu niekas

„Be to, žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems.“ (Rom8,28)

Šie žodžiai lydėjo mane pastaruosius pusę metų. Ypač tada, kai reikėjo priimti labai svarbų sprendimą gyvenime: grįžti gyventi į Alytų ar ne?

Bet vis tik noriu pradėti nuo svarbių pasikeitimų mano gyvenime, kurie prasidėjo 2009-ųjų metų pavasarį, man dar gyvenant Klaipėdoje. Kurį laiką jaučiau, kad mano supratimas apie Dievą neteisingas, kad galvoje yra daug stereotipų: kaip gyventi, kas patinka Dievui ir kas ne, ir panašiai. Vieną rytą, bendraujant su drauge, kuomet ji pasakojo, kad eina per sunkumus, kad Dievas griauna jos neteisingus įsivaizdavimus, širdyje pagalvojau, kad ir aš to noriu. Jaučiau, kad pavargau nuo dabartinės savo būsenos.

Vienas žmogus juokaudamas yra pasakęs, kad kai kurias maldas reikia uždrausti, nes Dievas į jas atsako. Taip atsitiko ir man. Į šį troškimą Dievas atsakė labai greitai. Po pokalbio su drauge, vieną dieną, mano galvoje viskas pradėjo griūti, aš buvau tarsi šoke. Kitą savaitę, kai vėl susitikome su drauge, aš jau sėdėjau ant savo supratimo griuvėsių ir verkiau, kad nieko nesuprantu, klausiau, ką man dabar daryti? Atrodo, kad viskas, ką iki tol buvau supratusi, sugriuvo. Nuo ko pradėti? Kas dabar? Kaip toliau? Tuo pat metu ir džiaugiausi, nes atsitiko tai, ko ir norėjau, juk turėjau gerą galimybę pradėti „statybas“ iš naujo - su Jėzumi.

Apie tinklaraštį

Susiskaičiavau ir skubu pasidalinti - šiam tinklaraščiui metų pradžioje sukako penkeri metukai (tiesa, buvo ir pusmečio priešistorė kitokia forma). Ta proga galima iš naujo apžvelgti pagrindines šio tinklapio įdėjas.

Pirmynis pavadinimas ir žodis adrese - "neformalai". Tenka pripažinti -  skamba iššaukiančiai ir nevienaprasmiškai. Iš komentarų ir kitų atsiliepimų aišku, kad šis žodis buvo ir yra suprantamas labai įvairiai. Vieniems tai kažkas apie visuomenės subkultūras. Kiti, matydami krikščionišką turinį, nutarė, kad tai yra tinklaraštis žmonių, nepriklausančių jokiai bažnyčiai. Tačiau, tuo pavadinimu norėjom pasakyti, kad krikščionybė yra gyvas tikėjimas, apimantis visas žmogiško gyvenimo sritis, o ne formalistinis religingumas.

Dėl rašančių žmonių komandos. Buvo visaip: vieni prisidėjo plėtojant idėją ir dabar tyliai palaiko, kiti aktyviai prisidėjo savo įrašais. Visgi tenka pripažinti, kad tie penkeri metai mūsų bendraautorių gyvenime buvo daug. Su laiku atsirado daugiau žmonių, kuriems šis internetinis projektas tapo savu, kitiems, atrodo, jis pasidarė nebeįdomus. Keitėsi mūsų pačių pažiūros. Kai kas susirado bažnyčią, kai kas suabejojo savo bažnyčios mokymu. Kažkas iš evangeliko tapo kataliku, kai kas atvirkščiai - iš kataliko tapo evangeliku. Taigi išgyvenom ieškojimų, praradimų ir atradimų laiką.