antradienis, liepos 05, 2005
Minčių ratas
Užsisuku aš, užsisuki tu,,,visi mes sukamės savų minčių rate,,,slepiamės savuose užkaboriuose,,,bijom įisileisti JO šviesos, nes ji mus keičia,,norim pasilikti tuose Dantės ratuose,,pasidaro jie tokie savi ir nenugalimi,, Aš taip noriu kartais iš jo ištrukti,,bet savom jėgom negaliu,,,esu silpna,,žinau tai, bet tamsa neužgožia Jo šviesos, kuri tamsumas pašalina,,,imu matyti tai, ko anksčiau nemačiau,,,arba mačiau tik pro miglą,,kaip gera tikėti, kad pamatysi tą šviesą tunelio gale,,,
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Kad pamatyti sviesa tunelio gale kartais reikia eit per tuneli atsimerkus, o ne uzdengus akis netikrumo sydu
AtsakytiPanaikintika turi omeny, netikrumo sydu?prasom placiau;)
AtsakytiPanaikintinetikrumo sydu laikau butent tas mintis, kurios neleidzia isileist sviesos.. kad ir Jo sviesos..tas mintis, kuriu apsuptyje gyvena daugelis ir per kurias nemato kitu, sviesesniu galimybiu
AtsakytiPanaikintijooo, bet tuo momentu tos mintys atrodo labai realios ir tikros,,keista,,gal mes apskritai gyvenam iliuzijomis,,o kur tuomet yra tas tikras gyvenimas?
AtsakytiPanaikintipazystu pora zmoniu, kurie cia igrustu matricos ideologija apie realybe
AtsakytiPanaikintihe he he,,,visdelto tie "Matricos" statytojai genealus:D
AtsakytiPanaikintitaigis..
bet visdelto,,,ar mes sugebam isgyventi realybe iki galo? ar tik vaikstom pusiau samoningi, savo debesyse skraidziojantys,,vieni daugiau,kiti maziau,,gal delto, kad ne visa tiesa zinom? tiksliau is viso mazai zinom,,o ypac apie save pacius?
niekada nezinosi... :)
AtsakytiPanaikintikazkas yra pasakes...
gyvenimas, tai zaidimas, kurio taisykles reikia perprasti. kol esi jaunas, negali ju perprasti, o kai igauni pakankamai patirties zaidima perkasti, nebeturi laiko ji zaisti..
O gal tiesiog reikia gyventi? ;)
AtsakytiPanaikintio ka tada reiskia gyventi, jei netinka mano pasakyta mintis? kokia tavo nuomone?
AtsakytiPanaikintiTiesiog pasirodė, kad jūsų diskusija pasisuko pernelyg teorine kriptimi ;)
AtsakytiPanaikintiSutinku, kad žmoguje labai daug kas priklauso nuo jo vidinio pasaulio, jo minčių ir visgi žmogaus pažinimas labai dalinis. Bet tam žmogus ir yra ne vien jo mintys. Jis nepradeda gyventi vie tik tada, kai viską iki galo suvokia ar "perpranta žaidimo taisykles". Tikrai nekas gausis jei lauksim absoliutaus suvokimo.
Juk mes žmonės ir įgyjam pažinimą ne vien teorinias svarstymais, o gyvai kažką veikdami, taip pat klysdami ir taip besimokydami.
jo JOakimai sutinku. Absoliutu suvokima gavus, gal net ir nebebutu idomu gyventi:D kai nuolat kazka atrandi, tarsi istrauki is pasletos sleptuves, daug idomiau gi:D
AtsakytiPanaikinti