Kas lieka už manęs, kas lieka už manęs,
Vandens žolė vainiką vėjui pina,
Saulėlydis šešėlį bangai tiesia,
Šešėly tam ir mano judesys.
Akimirka nutolstanti, nutolus,
Ką reiškia tavo pėdsakas, kuris
Kaip metų tyliai gelstanti žymė
Ir kelią užburia, ir ašarą nušviečia?
Saulėlydi, jau tavo delnuose
Tave turėsiu, jau žolynus skinsiu,
Jau glostysiu tą rūką ir vėsia
Ranka jo šiltą atminimą imsiu.
Štai brenda iš vandens gėlė šilta,
Ji ieško sodo ūkanos ir skleidžia
Čia savo žiedą, vėjo užmiršta.
- - - - -
Iš vakario dangaus siluetų,
Debesų, ugnimi atsiūlėtų,
Iš liepsnojančios toliais širdies
Ir svajotojos savo minties,
Iš įkaitusio miško vakario
Ir iš pievų viliojančio vario
Kaip sugrįžti reikės pas tave
Svetima ir triukšminga gatve,
Vėlei ginčytis su tavimi,
Kad tikėtum dangaus ugnimi?..
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą