šeštadienis, birželio 03, 2006

KAS YRA „KYLANTI BAŽNYČIA“?

Prie šio uždavinio – bandyti paaiškinti, kas yra „Kylanti Bažnyčia“ – stoju turėdamas nevienareikšmiškus jausmus.

Iš vienos pusės, jaučiu, kad man tekęs uždavinys sprendžiamas ne taip, kaip turėtų. Pati „Kylančios Bažnyčios“ vertybių sistema linksta nuo apibrėžimų prie istorijų, nuo aiškiai struktūrizuotų argumentų prie patirties. Atrodytų, būtų geriau, jei pasakotume, ką išgyvename, kas džiugina, kas liūdina, ko bijome, kas drąsina.

Tačiau yra ir kita pusė. Matyt tai – žmogaus prigimtis: priimamą informaciją sisteminti, rasti apibendrinimus, bandyti apibrėžti. Turime tai daryti. Tik gal reikėtų suvokti savo ir savo sistemų ir apibrėžimų ribas bei galimybes.

Todėl iš kitos pusės jaučiu privilegiją, galėdamas su savo broliais ir sesėmis pasidalinti tuo, kuo gyvenu, ką atrandu – klausimais, kuriuos tenka analizuoti. Viliuosi, kad šis pristatymas bus daugiau statydinantis, nei griaunantis, kad bus priimtas kaip pateiktas iš brolio, o ne iš pavojingo priešininko.

Kaip jau minėjau, dėl laiko ir, pagaliau, mano paties sugebėjimų gerai suvokti šį palyginti naują reiškinį, pristatymas nebus nei išsamus, nei tobulas. Nepavyks išvengti ir grubių apibendrinimų. Tepadeda man Dievas.

Pirmiausia, pabandysiu jums pristatyti keletą, man atrodo, esminių punktų, kurie galėtų padėti susipažinti su šiuo „Kylančios Bažnyčios“ fenomenu. Apžvelgsiu keletą jo aspektų. Tai Formos, Priemonės, Teologija, Misija.

Pirmiausia, reikėtų paminėti, kad „Kylančios Bažnyčios“ uždavinys nesiskiria nuo kitų Bažnyčios išraiškų. Ji ir toliau siekia geriau pažinti Dievą, leisti Jam mus keisti bei vykdyti Jo valią. Tai – nesikeičiantis Bažnyčios uždavinys. Tačiau yra ir dalykų, kurie keičiasi – netgi turi keistis.

Formos

Manau, nereikia įrodinėti, kad bėgant amžiams – pradedant apaštalų kuopele, sekant persekiojamus Jėzaus mokinius, atsiliepiant į kylančias erezijas, formalizuojant ir „legalizuojant“ Bažnyčią, jai sustiprėjus ir perėmus pasaulinio valdymo svertus, joje išaugant korupcijai ir pribrendus reformoms, jai skylant į įvairiausio plauko šakas, jai kalbantis su iškylančiais valdžios ir mokslo iššūkiais ir t.t. – Bažnyčia keitėsi. Ji keitėsi daugybę kartų, mėgindama atsakyti į iškylančius iššūkius, kad ir toliau būtų druska ir šviesa pasaulyje.

„Kylanti Bažnyčia“ – tai dar viena pasikeitimų banga; pasikeitimų, kurie, turime vilties, padės Bažnyčiai atsiliepti į naujai kylančius iššūkius. O kas pasaulyje yra nauja? Tik gerai pamiršta sena.

Šie pasikeitimai vyksta gana chaotiškai, nėra labai kryptingai koordinuojami. Matydama kylančią sekuliarizaciją Vakarų pasaulyje, Bažnyčia bando klausti „kodėl“ ir ieško sprendimo būdų.

Kadangi šie pasikeitimai vyksta visame denominaciniame spektre (tiek magistriniame ir laisvame protestantizme, tiek ir pačioje katalikybėje ir net stačiatikybėje!), šie pasikeitimai atrodo labai skirtingai. Nenuostabu pamatyti liturginius elementus nuomojamoje salėje, ir lygiai taip pat nenuostabu sėstis į kėdžių ratą katedros viduryje. O ką jau kalbėti apie alternatyvaus šlovinimo pamaldas be formalaus pamokslo, apie teologinius pokalbius pubuose, Biblijos studijas kavinėse, diskusijas įvairiausiose interneto svetainėse kartais pretenduojančias net ir į virtualios bažnyčios pavadinimus (o kartais jo besikratančios). Taip pat sutiksime ir namų bažnyčias arba vien tik tikinčių draugų vakarienes su Rašto skaitymu ir malda vieniems už kitą. Spektras labai platus.

Priemonės

„Kylanti Bažnyčia“ taip pat asocijuojama su angliškų žodžių akronimu EPIC: Experience (patirtis), Participation (dalyvavimas), Image (vaizdas) ir Community (bendruomenė).

Patirtis (Experience)

Nuo abstrakčios analizės prie patirties. Matydami, kaip žmogaus galiomis pasitikėjusi modernizmo epocha baigia savo gyvavimą dviem pasauliniais karais, ekologine krize ir terorizmo šešėliu, o krikščionijoje savo tiesą iki išprotėjimo bandančias įrodyti tūkstančius denominacijų, kai kurie žmonės pradeda kritiškiau žiūrėti į savo sugebėjimus iki galo suprasti, kas yra kas. Todėl vienas iš „Kylančios Bažnyčios“ aspektų yra tas, kad vietoje to, kad savo mąstymo produktą pateiktume kaip objektyvią tiesą, jį pateikiame kaip subjektyvią patirtį bei linksta prie gilesnės tradicijos, apjungiančios visą krikščionišką tikėjimą (maždaug nuo eros pradžios iki pirmųjų Bažnyčios susirinkimų).

Taip pat, labai struktūrizuotus trijų punktų pamokslus dažnai papildo arba keičia istorijos ir liudijimai. Yra manoma, kad tie, kurie klausosi šių pasakojimų, galės atrasti paralelių ir savo gyvenime bei sugebės geriau suvokti visus apibrėžimus lenkiantį begalinį visagalį Dievą.

Dalyvavimas (Participation)

Supratimas, kad esame ne vien protaujančios ir skaitančios būtybės, tampa svarbu ne vien išgirsti, bet ir pačiupinėti, atsistoti, priklaupti, judėti. Lygiai taip pat suprantame, kad tikėjimas yra ne vien išmokstamas protu, bet ir išreiškiamas gyvenimu. Svarbu dalyvauti. Jei kažkokie teologijos aspektai neturi įtakos gyvenimui, ne labai ir vertinama.

Vaizdas (Image)

Geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti. Telefonija, radijas, TV ir internetas pakeitė mūsų bendravimo formas. Vaizdas tapo kone nepakeičiamas. Kaip tai atsispindi bažnyčioje? Tai – retorinis klausimas.

Bendruomeniškumas (Community)

Susvetimėjusi visuomenė veržiasi ir į Bažnyčią. Dalyvavimas sekmadieninėse pamaldose kartais primena koncertą ar pokalbių šou be jokių įsipareigojimų. Bendruomeniškumas, kur žmonės iš tiesų dalinasi gyvenimu, yra vienas iš atsakų į šį iššūkį.

Patirtis, dalyvavimas, vaizdas ir bendruomeniškumas – tai „Kylančios Bažnyčios“ bruožai.

Tačiau formos ir priemonės – ne viskas. Be jų taip pat privalu paminėti teologiją ir misiją.

Teologija

Dažną kartą girdime labai evangelišką teiginį: keičiasi formos, bet turinys lieka tas pats. Prisimenu, kaip baigus LCC, mano pastorius, kviesdamas prisijungti vadovaujant bendruomenei, man sakė: „Kam tau dar mokslai – juk tu ir taip žinai daugiau už mus. Ar kas nors pasikeitė nuo Augustino ir Tomo Akviniečio?“

Spėju, kad taip. Liuteris iškėlė frazę „vien tikėjimu“. Kalvinas pabrėžė Dievo suverenumą. Liberalai savą tikėjimą bandė paaiškinti remdamiesi protu. Evangelikai jiems bandė atsakyti lygiai tais pačiais metodais: „Mūsų tikėjimas yra racionalus, paremtas faktais ir dėsniais.“

Teologinės diskusijos vyksta. Šioje vietoje tenka prisiminti paties Jėzaus žodžius: „Kiekvienas medis pažįstamas iš vaisių“ (Lk 6,44). Tai mus veda prie paskutinės mano išskirtos srities – prie misijos.

Misija

Ortodoksija (teisingas tikėjimas) formuoja mūsų ortopraksiją (teisingą gyvenimo praktiką). Liuteronams būtų svarbu prisiminti fariziejams Jėzaus ištartus žodžius: „Duokite tikrų atsivertimo vaisių! Ir nebandykite ramintis: ‚Juk mūsų tėvas ¬ Abraomas.’“ Kalvinistams ir toliau reikia atsakyti, koks yra žmogaus vaidmuo jo išgelbėjime. Liberalai neišvengs iššūkio, kad jei atsisakysime Dieviškojo apreiškimo, liksime tuščiomis rankomis.

„Kylančios Bažnyčios“ misijos supratimas, mano manymu, yra labai anabaptistinis. Išgelbėjimo liudijimas bus Dvasios vaisiai – pasikeitęs gyvenimas. Tačiau kalba eina toliau: ar turime vien saugotis susitepti šio pasaulio neteisybe, ar atsiliepsime į Dievo siuntimą jį mylėti (Jn 3,16) ir jame veikti kaip pasikeitimo agentams – kad jis būtų geresnis, kad įrodytume, jog ne vien žodžiais, bet ir darbais mes Tėvynę mylim! Dievas mus šaukia būti ne vien žodžio klausytojais, bet ir jo vykdytojais. Kaip ir Abraomą, Dievas mus žada palaiminti, kad per Kristaus Dvasią mumyse būtų palaimintos visos tautos.

Įrašo autoriaus svetainė: sekluma.lt

5 komentarai:

  1. Simonai, tai kokia gi kylančių bažnyčių teologija?

    Ir dar vienas klausimas, į kurį, manau, ir kitiems atsakymą būtų įdomu paskaityti: kaip gi atrodo konkreti „kylančios bažnyčios“ bendruomenė? Ką ji veikia? kaip ji mokosi, bendrauja, kaip įgyvendina savo misiją? Ar esi tokių matęs „firsthand“?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Sveikas, Donatai. Geri klausimai, bet kiekvienam iš jų reikėtų skirti nemažai vietos. Taigi, bent jau ne komentaruose. Esu matęs jų first-hand. Apie dviejų iš jų (www.artisanchurch.com ir www.alancreech.com - bendruomenės vyresniojo dienoraštis) gyvenimą nuolat skaitau. Šiandien klausiausi Brian McLaren'o paskaitos-pamokslo, galima sakyti, apie „kylančios bažnyčios“ teologiją. Superinis reikalas. Aišku - tiems, kurie supranta angliškai...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Tai atvaryk, Donatai į "neformalų" mytą, galėsi ištardyti Simoną . :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Paaiskinkit man kvailiui, kas yra Bažnyčia???

    AtsakytiPanaikinti
  5. Taigi, atradęs jūsų puslapį, nusprendžiau ir aš įsitraukti į diskusiją.

    Mano atsakymas Robertui: Bažnyčia yra Kristaus mokinių, sekančių Kristumi, besivadovaujančių Dievo žodžiu ir vykdančių jo valią, bendruomenė. Yra visuotinė bažnyčia kaip "nematoma" bendruomenė, kuriai priklauso visi Kristaus mokiniai, net jei jie vienas kito nepažįsta, ir vietinės bendruomenės, organizuotos ir veikiančios pagal Naujajame Testamente duotus pavyzdžius.

    Būtent taip aš suprantu Bažnyčią.

    AtsakytiPanaikinti