Kartais savęs paklausiu, kas aš esu. Bažnyčios, bendruomenės prasme. Kas aš? Ir visada sau atsakau: aš esu krikščionė. Kažkaip gera pasidaro išgirdus šį atsakymą iš savo širdies gelmių, tik kažkodėl jaučiu nuolatinį spaudimą būti prie kažkuo...
Kaskart, kai pasakau, kad vaikštau į liuteronų pamaldas, visi nustemba (na, tie, kurie pirmą kartą tai išgirsta) "Tu liuteronė?!" Tada viduje kažkas susiraukia tari atsikandęs citrinos - tai mano aš:) Aš ne liuteronė, aš ir ne katalikė, nors visus formalumus esu priėjusi būtent pastarojoje bažnyčioje. Sakau, priėjusi, ne priėmusi, nes faktas tas, kad visa, ką gavau vėliau man yra brangiau už visus tuos ritualus, kurių nesupratau, kurie man buvo nesuprantami ir niekas man jų nepaaiškino. Net nesistengė, toks jausmas. Tik išmok poteriukus, atkalk išpažinties litaniją ir tu beveik šventas. Katalikų bažnyčia mane tiek išgąsdino ir atstūmė nuo savęs, kad iki šiol jos vengiu. Buvau pora kartų užsukusi į mišias, bet kažkodėl jaučiau lygiai tą patį šaltį, net pamokslai taip visų pamėgtuose Bernardinuose man kažkaip ne taip skamba... Net nežinau, kaip...
Taigi aš ne liuteronė, tuomet kas aš? - Na, aš krikščionė.
- So...?
- So? Aš tiesiog krikščionė, kuri atrado Viešpatį ne dėl kokios nors bažnyčios veikimo, tiesiog dėl to, kad Dievas atsakė į mano klausimus, o ne Liuteris. Liuteris buvo tik įrankis Dievo rankose. O kas liuteronus padarė liuteronais?... Be to, į liuteronų bažnyčia aš buvau atvesta Jo rankos, taigi tai buvo Jo valia, kad aš būčiau ten, kur esu. Ir aš laiminga. Man čia gera, nors kartais susilaukiu tokių draugiškų pastabėlių, kad retai pasirodau. Na, ne taip jau ir retai. Stengiuosi ateiti pasiklausyti Dievo Žodžio iš kunigo lūpų kiekvieną sekmadienį, tiesiog per tuos du mano tikėjimo metus Viešpats mane vedžioja labai įvairiais keliais. Kartais nueinu pas laisvuosius krikščionis, ALFA kursus lankau pas katalikus, kai grįžtu namo pas tėvus, nueinu į sekmininkų pamaldas... Einu ten, kur veda mano širdis, o mano širdis pastaruoju metu kažkaip labai aiškiai girdi Jo balsą. Kažkas galbūt mane pavadina pasimetėle, bet savo bendruomenę aš turiu - brolius ir seseris Kristuje. Tai yra vienintelė bendruomenė, kuriai noriu priklausyti - Kristaus bendruomenei.
Kita vertus, jaučiu, kad visgi man reikia Kristaus kūno ir Kristaus kraujo, kad mano siela atsinaujintų. per tai nuplaunamos mano kojos, nes aš pati jau esu išsimaudžiusi;) Taigi, man tarsi neužtenka šlovinimo, nes iš tiesų šlovinu Viešpatį kiekvieną vakarą ir kiekvieną dieną. Šlovinu, dėkoju už žmones, kuriuos sutinku, kuriuos dar sutiksiu, nes faktas tas, kad sutinku pačius nuostabiausius žmones pasaulyje. Tokius, kurie man kelia klausimus, į kuriuos Viešpats man duoda atsakymus. Tai nuostabus bendravimas su Juo:) Bet man iš tikrųjų reikia duonos ir vyno, kuris valgomas ir geriamas Jėzaus atminimui. Kristus yra pasakes: "Kas nevalgys mano kūno ir negers mano kraujo.." ir dar Jis yra pasakęs: "Mano kūnas tikrai yra duona, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas..."
Kartais esu pasimetusi dėl viso to... Kas yra teisus: žmogus ar Dievas? Kvailas klausimas, ar ne
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Klausimus kelti yra gerai, tada bent ieskai sau atsakymo. Aisku, mes, zmones, visada galvojam, kad Dievas masto taip pat, kaip ir mes, beveik pagal mus, o mes esam tokie iskirtiniai ir nepakartojami, kad Jis viska mums atleidzia ir visa priima;)Tai budinga daugumai, bent jau man tai tikrai;)
AtsakytiPanaikintio del visko tai viskas gerai, neturi buti pasimetusi - tu ieskai, tai ir rasi. Tiesiog toks laikas tau, pasakyta: "Kas iesko, tas randa".
Ieskoti yra normalu, nenormalu neieskoti ir sakyti, kad nereikia ieskoti;)
Man atrodo, kad visi tie klaidziojimai ir braidziojimai po ivairias krikscioniu bendruomenes nieko gero Kristinai neduos. Ramybes neturesi tol, kol nesusirasi Lino bendruomenes. Tai garantuota organizacija, skirstanti tikrus (Teisingumo ministerijoje iregistruotus) kelialapius i dangaus karalyste ne tik vasaros atostogoms, bet ir visai amzinybei. Ir mokestis nedidelis - tik 10 proc. nuo pajamu.
AtsakytiPanaikintiNepraziopsok, Kristina!
Ar tik nesumanei ir tu tapti "teisiuoju", Petrai? ;)
AtsakytiPanaikintiTikrai taip, Joakimai, Linas mane jau beveik atverte.
AtsakytiPanaikintiZadu skambinti i Teisingumo ministerija ir registruoti nuosava teisuoliu baznycia. Gal zinai, kiek reikia nariu registracijai? Irasyciau save,tave, mudvieju zmonas, vaikus, abu savo anukus, marcia, kaimynas sutiktu... Gal uztektu? Esu sioks toks stalius, pats sukalciau nesiojama sakykla. Ir kai atvaziuotumei kita karta i Kaltinenus arba kur nors kitur susitiktume, mes ne siaip sau plepetume apie Gyvenima, bet sakytume vienas kitam pamokslus ir vienas kita isgelbetume. Ko gero, ir be Gelbetojo issiverstume... Kam mums tas Gelbetojas, jeigu butume teisus?
Kam sutelkes visa rusti, emei, Petrai, salti pusti?;)
AtsakytiPanaikintiApie licencijas parasiau komentara anam.
O cia pastebesiu - geras klausimas - kam tas Gelbetojas?
Manau visu pirma tam, kad jo klausytum, o ne lygintum su zemaiciu draugija;)
Man pasirode, kad Petro pasisakymas "atmieztas" neblogu sarkazmu. As jau seniai nebeklaidzioju po krikscioniskas bendruomenes, as esu liuteronu bendruomeneje. O kitose bendruomenese viesiu:) Zinai, Kristus mane irgi pakviete eiti paskui, kai as nebuvau jokioj bendruomenej. Beje, tiek liuteronai, tiek katalikai, tiek sekmininkai (na, visu nevardinsiu), yra krikscioniskos bendruomenes, right? Tai koks skirtumas i kuria as einu? Man asmeniskai jokio. Viespats mane vedzioja, ir galiu pasakyti, kad Jis mane nuveda ten, kur mano broliai ir seserys Kristuje gali is tikruju duoti man tai, ko man reikia, netgi man nezinant, kad man to reikia. Taip buvo po vieno labai sunkaus emocine prasme savaitgalio. Jei man reikes buti Lino bendruomeneje, as joje ir atsirasiu. Kaip pats esi rases, tai ne mano valioje. O Lina gerbiu uz jo darba Viespaties vynuogyne. Jis nera tobulas, bet... Kritikuoti visada lengviau, nei pamatyti, kad tai yra stebuklas. Man tai yra stebuklas.
AtsakytiPanaikintiVakar kaip tik kurpiau pasisakyma, tik laiko nelabai turiu normaliai ji ideti.
Va aš irgi jau norėčiau pasiūlyti mažiau bartis tarpusavyje. Juk iš ties mes čia diskutuojantys nelabai pažįstam vienas kitą.
AtsakytiPanaikintiNesam tobuli, ir mūsų pažinimas ribotas, tai turbūt ir vertėtų mažiau radikalių pasisakymų, ypač kai kritiką susiejam su konkrečiu asmeniu. O tai apie krikščionybės aukštumas kalbam, o baramės labiau už visai nekrikščioniškų forumų dalyvius. Ir nemanau,kad kuriam iš mūsų tai būtų naudinga.
Šią kritiką prisitaikau ir sau.
Atleiskit, mielieji, bet ir man uzejo toks noras pabuti reiksmingu... Ir taip linksma pasidare, pamacius save is salies, kaip as vaikstau su tavimi, Joakimai, apie savo tvenkini, laikau ant specialiu petnesu nesiojama sakykla ir sakau pamoksla. Po to apsikeiciam vietomis - tu pasiimi sakykla, o as klausausi pamokslo.
AtsakytiPanaikintiNegi apie tokius dalykus rimtu veidu kalbesi? Net prunkstelejau.
Kaip tvirtina Mokytojas, "visa tai migla ir veju vaikymasis" (ziur. ST Mokytojo knyga - neprisimenu nuorodu). Mes patys sau galim buti reiksmingi, bet Dievo akyse esame tokios dulkes...
Oi, Petrai, priminei man viena megstamiausiu mano knygu. Kai pradedu susireiksminti, pasistengiu ja paskaityti:) Taip duoda per smegenis, kad ne tas zodis;)
AtsakytiPanaikintigriztu i komentaru pradzia ir pritariu Linui. svarbiausia eiti paskui Jezu, kad ir kaip ten kitiems atrodo.. pasimetus ar paklydus. Jis zino kur veda. svarbiausia nedeti tasko ir nesustoti.
AtsakytiPanaikintiNe Kristumi sekti, o isteigti bendruomene. Tai - ne tas pats.
AtsakytiPanaikintiPetrai, mano bloge jau atsakymas, kurio tu taip laikei. Atsiversi - nuvilsi;)
AtsakytiPanaikinti"Ne Kristumi sekti, o isteigti bendruomene. Tai - ne tas pats. "
AtsakytiPanaikintinu nezinau,,kazkur cia man galai nesueina:Djeigu sekant Kristumi prieini prie bendruomenes steigimo,tai tas pats,,o jeigu steigi bendruomene,tik del to,kad matai tame veiklos ir navaro,cia jau tikrai ne tas pats:)bet siaip jau neislieka tie namai,kuriuos sutvere zmogus, lieka tik tie,kuriuos Dievas stato, o cia jau kaip kas ismano taip ir gano;)))