Vienas iš mano prenumeruojamų tinklaraščių užvedė įdomią temą – apie skaistyklą. Pamaniau, kad ir Lietuvos blogsferoje apie tai galima būtų padiskutuoti. Ta proga ir nauja, savaitę truksianti apklausa. Taigi, paskubėkite išreikšti savo nuomonę ten bei komentaruose. Beje, būtų gerai, kad šią temą nagrinėtume, o ne dergtumėmės vienas iš kito. Būtų ir maloniau skaityti, ir daugiau mąstytume apie išganymą bei (t.y.?) grįžimą prie dieviškojo paveikslo, pagal kurį buvom sutverti, o tai, tikiuosi sutiksite, yra neblogas užsiėmimas.Pradžiai, keletas nuomonių iš abiejų pusių.
Iš Katalikų Bažnyčios Katekizmo (KBK):
1030 Tie, kurie miršta Dievo malonėje ir draugystėje, tačiau nepakankamai nuskaistinti, nors ir yra tikri dėl savo amžinojo išganymo, po mirties kentėdami nusiskaistina, kol taps tokie šventi, jog galės įeiti į dangaus džiaugsmą.
1031 Tą galutinį išrinktųjų nuskaistinimą, visiškai kitokį, negu pasmerktųjų bausmė, Bažnyčia vadina skaistykla. Bažnyčia išdėstė tikėjimo mokslą apie skaistyklą, ypač Florencijos ir Tridento Susirinkimuose. Bažnyčios Tradicija, pasiremdama kai kuriais Šv. Rašto tekstais (1 Kor 3,15; 1 Pt 1,7), kalba apie nuskaistinančią ugnį:Kadangi Tas, kuris pats yra Tiesa, tvirtina, jog piktžodžiaujančiam prieš Šventąją Dvasią nebus atleista nei šiame, nei būsimajame gyvenime (Mt 12, 32), tai reikia tikėti, kad iki [Paskutiniojo] teismo dar egzistuos kai kurias lengvas nuodėmes apvalanti ugnis. Tas Šv. Rašto posakis leidžia suprasti, kad vienos kaltės gali būti atleistos šiame, kitos – būsimajame gyvenime.
(Šv. Grigalius Didysis, Dial. 4, 41, 3)
Liuteriui tai buvo vienas iš punktų, kurį, reformuojant Bažnyčią, buvo svarbu paminėti savo 95-iose tezėse:
Kodėl popiežius neištuština skaistyklos iš švenčiausios artimo meilės ir dėl didžiausio sielų būtinumo – teisingiausio pagrindo, jei išperka be galo daug sielų dėl pražutingiausių pinigų bazilikos statybai – menkiausio pagrindo?
Čia lyg ir į indulgencijų klausimą taikoma...
Na, o Lietuvos Liuteronų Bažnyčios forume šia tema klausimas buvo užduotas taip:
Skaistykla, čia tox dalykas, kur Dantė aprašė?
Akivaizdu, kad ne, bet forumą pasiskaityti verta.
Tai ką manot jūs? Tik būkit žmonės ir prisiminkit elementorišką etiketą.
Pranešimai
Jeigu pridarei blogo ir paskui „atkentėsi” tai jau būsi vertas įžengti į dangaus karalystę? Jeigu blogas žmogus daug kentėjo, tai jis pasidarė geru?
AtsakytiPanaikintiSkaistykla, pragaras ir dangus atrodo tarsi žmonėms sukurta paguoda – tai, kas negerai buvo žemėje, bus ištaisyta po mirties – kiekvienas gaus savo atpildą.
Ar ne paprasčiau skamba reninkarnacija – ką padarei kitiems, tą patirsi pats. Tokiu atveju Jėzaus mokymas mylėti kitus tarsi save patį labai paprastas, aiškus ir logiškas – viską ką darai kitiems – darai sau.
tikra tiesa, patvirtinu savo kailiu:)
AtsakytiPanaikintibet mylėti save kaip kitą nėra taip paprasta, nes mes dažniausiai patys save per mažai iš tikrųjų mylim.ta prasme ne egoistiškai, bet ištikrųjų nemokam mylėti taip kaip reikia.
AtsakytiPanaikintiMokymas apie skaistyklą, iš esmės, yra RKB srities reikalai, bet matau reikalą paaiškinti, kad tiek Anonimas, tiek Indrė (kiek supratau, nors nesu tikras, ką ji ten savo kailiu patvirtina), nesuprato, apie ką jis – gal, tiesiog, neįsiskaitė.
AtsakytiPanaikintiVisų pirma, skaistykla nėra „užmokestis“ už kažkokias nuodėmes, t.y. tai nėra kerštas už nuodėmes ar kažkas panašaus (nors, paskaičius cituojamą Raštą, yra ten tokia eilutė, kur bandoma interpretuoti, kad vienas nuodėmes galima atleisti čia, žemėje, o kai kurias tik ateinančioje realybėje). Skaistyklos esmė, visų pirma, yra būtent žmogaus nuskaistinimas. Vadinasi, jei žmogui čia, žemėje, dar nepavyko dvasiškai ištobulėti arba nepavyko leisti Kristui perkeisti savo būdo, tai vyksta būtent skaistykloje.
Taigi, karma ir reinkarnacija čia ne į temą.
na Simonai,tiesiog kaip pats pasakei įvyksta NUSKAISTINIMAS,ir tam nebutina numirti.tai vyksta čia ir dabar.nes kai numirsi sėdėsi Šeole;)))ten tau nieko nereikes,,čia aš juokauju, bet atsivertimas tuo ir žavus, kad žmogus pasikeičia iš Dievo malonės,ir tam tikrais atvejais tai neišvengiamai susiję su kančia. tobulėjimas be to sunkiai įsivaizduojamas.Apvalanti ugnis labai tikslus ir vaizdingas išsireiškimas. o nebuvęs mano kailyje neteik priešingai;)
AtsakytiPanaikintireinkarnacija,apie kuria kalbėjo algimantas,tik vaizdus pasakymas,kad gausi tą ko nusipelnei,nei daugiau nei mažiau. Dievas yra teisus ir teisingas. taigi.
Šiaip man asmeniškai neskaniai atrodo tokie Rašto eilučių pritempinėjimai prie to, apie ką jos nekalba.
AtsakytiPanaikintiO iš esmės tai, Simonai, ne visas kategorijas surašei. Manau čia ne tik teologijos, bet labiau finansinis klausimas.
Jei kalbant apie Lietuvos RKB kunigų pragyvenimo šaltinį, tai kai kurie kunigai (ypač mažesnių miestelių) būtent ir gyvena iš pinigų gautų už mišias dėl mirusių.
Jei Lietuvos katalikų kunigai gautų atlyginimus, o ne pinigus už maldas, manau jiems šis reikalas irgi neatrodytų toks svarbus.
Dėl tokios minties, kad susitikimas su Dievu yra galutinio žmogaus nuskaistinimo akimirka, tai man ji atrodo logiška. Bet tai tik filosofavimas, o ne Dievo apreikštas dalykas.
Tuo tarpu mes turime pakankamą Dievo apreiškimą, kaip turime gyventi šiame gyvenime, kad ir po to viskas būtų OK.
Tenesusidaro nuomonė, kad ginu skaistyklos teologiją. Tiesiog, esu įsitikinęs, kad neigti kažką, ko esmės nesupranti, yra ne pati geriausia pozicija. Tuomet neigi karikatūrą, o ne tikrą reikalą. Būtent todėl ir matau reikalą diskusijai.
AtsakytiPanaikintiGrįžtant prie pačios diskusijos... Joakimai, tu manai, kad kažkur ten, Vatikane, sėdintys kardinolai galvoja, kaip čia kaimo klebonėliams pinigėlių suorganizuoti ir būtent todėl palaiko tą „biznio“ rūšį? Kažkoks komunistinis argumentas gaunasi. :-) Gal ne iš to galo pradėta? Reikėtų pasidomėti, kada įsivyravo tokia doktrina. Galbūt ji iš tiesų susijusi su kryžiaus žygių finansavimu? Bet tada jau kita pora kaliošų... :-)
itariu,kad nuskaistinimo skaistykloje esmes nesuprantu as:D
AtsakytiPanaikintina taip, kaikuriais atvejais tai tik pora kaliosu dauzomu i stulpa:D
Taip sprendimai buvo daromi ne Lietuvoj ir ne XXI a.
AtsakytiPanaikintiKaip ir pats paminėjai priežasčių buvo pakankamai svarių.
O šiaip tai pažangesni katalikų teologai šiais laikais mato keblumą su skaistyklos dogma ir bando kažkaip vynioti į vatą. Atšaukti tai juk negali - yra neklaidingi.
Tai taip ir bando aiškinti, kad tai nei vieta, nei fizinė nei iš vis bausmė.
nėra neklystančių žmonių. O su laiku atsiveria daug įvairių dalykų, kurie interpretuojami įvairiai. Kad ir tas pries tai postintas tekstas apie sukinėjimasi prie altoriaus. Nieko naujo po šia saule, tikrai. Močiutė laiminga,kad sugrįžo vaikystė. Iš esmės ar tai, kad gyvenam baimėje ar drąsiai lemia viską. Kai nedarai nieko blogo,nėra reikalo bijoti pomirtinių skaistyklų bausmių ir net Dievo.Ir kartais juokinga skaityti tokius pasisakymus, kaip mano,bet kažkieno mokyklos iškultivuota skaistyklos dogma, ar kažkurio susirinkimo ištupėtos eilutės paprastam žmogaus gyvenimui neturi jokios reikšmės.
AtsakytiPanaikintiBeje elementaraus etiketo nebuvimas taip pat daug ką byloja apie žmogaus dvasinę būseną.
Į klausimą atsako kun. dr. Algirdas Jurevičius:
AtsakytiPanaikinti„Atlaidai yra laikinosios bausmės už nuodėmes, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimas Dievo akivaizdoje“ (KBK 1471). Atlaidus galime pelnyti ne tik sau, bet ir skaistykloje esantiems mirusiems".
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=qna/q/184070
Kaip patraukliai čia Simonas "išvartė"... Tikras teologas! (be jokios ironijos). Netgi panorau patikėti ta skaistyklos egzistencija (ar substancija?)
AtsakytiPanaikintiJuk kokia tai būtų paguoda! (jeigu pagal Simoną). "Vis dar pasitaikančius" savo trūkumus, kurie man trukdo mylėti save, galėčiau tikėtis išskaistinti skaistykloje! Taigi, reikalas anaiptol ne beviltiškas! Trūksta gal TIK tikėjimo? :)
Šiaip manau, kad nėra jokios prasmės neigti to, ko nėra. Čia mano asmeninė nuomonė, jeigu kiti tiki kitaip, tebūnie jiems kaip jie įtikėjo!
Skaistykla - labai ryškus ir labai "užkliūnantis" pavyzdys. Tačiau netgi evangeliškoje teologijoje apstu dalykų, kai pirmiau atsiranda "liaudiškas" tikėjimas, tradicija, pamaldumo forma ar būdas, o jau po to tai "pritempinėjima" "teologiškai" arba produkuojama "biblijinė tiesa". O tai tėra, kaip Joakimas sako, tik "pritempinėjimai".
Tačiau juk tikrai šioje Žemėje niekada nebūsime tokie jau nuskaistinti, kad turėtume "gryną tikėjimą", ir mūsų tikėjimo tikrovė visuomet reikšis per tam tikras žmogiškas formas, ženklus, simbolius. Vieniems jie vienoki, kitiems - kitokie. Vieniems jų reikia daugiau, kitiems - mažiau. Tačiau tuo nenoriu pasakyti, kad "nėra skirtumo" arba nesvarbu, kokie tai ženklai ar kokios tai formos. Skirtumas yra.
Juk yra skirtumas tarp Simono išdėstymo ir Jurevičiaus. :)
Matai, koks tas Jurevičius. O kaip Katekizmas? Ar kas skaitėt jį? Gal iš tos pusės pažiūrėti? Gal dar kur įdomiai autoritetingi šaltiniai rašo apie tai, remiasi oficialesne teologija? Tiesiog, įdomu.
AtsakytiPanaikintiAbejojantiems: mano atsakymas į apklausą buvo „Nežinau, sunku patikėti“. :-)
laikausi sios pozicijos. Kristaus atpirkimas yra tobulas ir atbaigtas. Todel negaliu kazko prie jo prideti ar patobulinti lyg dar ko nors truktu.Tikintys Jo auka yra isteisinami.Lieka tik priimti ir tiketi..
AtsakytiPanaikintiSkaistyklos ideja galbut kyla is gerais darbais "uzsitarnaujamo" dangaus teologijos. Jei geru darbu ir nedarau nors nesu ir zmogzudys, tai taikau per viduri...))
Keista, kad paskutiniu metu girdžiu "to ir to" teologija...čia dabar taip madinga? ar teologijų daug pasidarė.
AtsakytiPanaikintiPaskutinis anonimiškas kaip ir nepričiom. Dar kart cituoju RKB katekizmą:
AtsakytiPanaikinti1030 Tie, kurie miršta Dievo malonėje ir draugystėje, tačiau nepakankamai nuskaistinti, nors ir yra tikri dėl savo amžinojo išganymo, po mirties kentėdami nusiskaistina, kol taps tokie šventi, jog galės įeiti į dangaus džiaugsmą.
Taigi, skaistyklos paskirtis nėra kažką pridėti prie Kristaus aukos. Dažnai supainiojami du dalykai - išteisinimas su nuskaistinimu (arba, pasak metodistų, pašventinimu). Išteisinimas kalba apie tai, jog Kristaus kraujas uždengia mūsų nuodėmes, kad Dievas jų „nebeprisimena“. Nuskaistinimas arba pašventinimas kalba apie ką kitką – apie tikro žmogiškumo pagal Dievo paveikslą atstatymą.
Jei po išgelbėjimo neseka nuskaistinimo, tai verčia abejoti pirmojo tikrumu.
Skaistykla bando atsiliepti į problemą, kuomet nenuskaistintas žmogus žengia į tobulo ir švento Dievo akivaizdą bei nuodėmės danguje eliminavimą.
Kaip jau minėjau, nesu skaistyklos teologijos šalininkas, tačiau matau reikalą išvengti protesto prieš karikatūrą.
nu šnekat labai mandrai, man tulai litovcei nedašikt iki tokio aukšto pilotažo.
AtsakytiPanaikintine šventieji puodus lipdo, tikrai ne šventieji...
Beje, [tariamą] kančią skaistykloje po mirties galima būtų palyginti su įsimylėjėlių atsiskyrimo kančią, troškimą būti su mylimuoju.
AtsakytiPanaikintiKažkodėl prisiminiau posakį: „Kentėk, dūšia, dangų gausi“. :-)
o paaiškėja,kad tai tik eilinė smegenų chemija,.,,tai kam ta kančia tada?....et...
AtsakytiPanaikintiTai va, Simonai, tavo požiūris ir yra susidarytas iš labiau modernaus katalikiško mokymo. Šiaip tai iš ties katalikų mokymas šiuo požiūriu švelnėja ir darosi panašus į tą apie kokį kalbi tu. Beja, Senajam mokymui ištikimi lefevristai kritikuoja katalikus ir dėl skaistyklos.
AtsakytiPanaikintiTaip, kad jei mini karikatūras, tai jos ne kur kitur, o katalikų bažnyčioje ir sukurtos buvo.
Gaila aišku, kad koks autentiško tikėjimo katalikas neįsiterpia į diskusiją.
Matai moderni versija tarsi bando nustumti bausmės momentą (iškeldama tiesiog skaistėjimą), o jis visgi priklauso katalikų sukurtam mokymui.
Ir matai didžiausia problema tai ir yra tie visi siūlomi nusipelnyti atlaidai ir pinigai už mišias ir pan., kad palengvinti skaistykloje kenčiančiųjų kančias. Mat, jei tai įsimylėjėlių ilgesio skausmas, tai vargu, ar mylintis asmuo norėtų, kad kas už pinigus nupirktų tavo mylimojo palankumą.
O šiaip tai kiek žinau pagal tradicinį katalikų mokymą skaistykloje yra atsikenčiama už bausmes atleistų sunkių nuodėmių ir už lengvas neatleistas nuodėmes (atkenčiama arba kas iš gyvųjų kažkaip nuperka iš Bažnyčios tą atleidimą). Čia dabartinis katekizmas, kažkaip nepasivargino konkretizuoti šioje vietoje.
Jo, gaila, kad katalikai kažkaip neįsitraukia į šią diskusiją. O juk balsų už „Taip, ji tikrai yra“, jei paimsi atskirą atsakymą, yra daugiausia!
AtsakytiPanaikintiJoakimai, suprantu aš apie ką tu kalbi. Bet ir sveikinu, jei katalikai kitu kampu pradeda žiūrėti į šį reiškinį. Nuskaistinimo korekcija evangeliškam solus salvatorum ar kaip čia dabar lotyniškai būtų tik išgelbėjimas (šypsena sau) dažnai ignoruojant nuodėmės tolesnį viešpatavimą žmogaus gyvenime yra sveikas. Gerą čia Ridas emailu straipsnį atsiuntė apie Bonhofferio „Brangią malonę“ atsiuntė. Svarbu tai mums, labai svarbu.
Jo, kai kuriais punktais katalikų pasikeitimus galima sveikinti. Pvz. ir šiais metais katalikai priposėdžiavo, kad nekrikštytus vaikus po mirties galima leisti pas Dievą. Taigi šiam reikalui buvo atsisakyta pragarų (limbus).
AtsakytiPanaikintiBeje, Dietricho Bonhoefferio straipsnį (ar ištrauką) apie Brangią malonę rasite čia.
AtsakytiPanaikintiNa, o čia – trumpa citata:
Pigi malonė – tai malonė, kuri turguje parduodama lyg nupiginta prekė. Kitaip tariant, sakramentai, nuodėmių atleidimas, religijos teikiama paguoda numetami ant prekystalio sumažintomis kainomis. Malonė rodoma kaip neišsenkantis Bažnyčios lobynas, iš kurio ji žeria savo palaiminimus dosnia ranka, neužduodama jokių klausimų, nenubrėždama jokių ribų. Malonė, neturinti savo kainos. Nieko nekainuojanti malonė. Malonės esmė, kaip mes tai dažniausiai suvokiame, yra ta, kad sąskaita apmokėta iš anksto, o kadangi ji jau apmokėta, tai galima gauti viską ničnieko nemokant. Kadangi jos kaina buvo beribė, manome, kad ir švaistyti ją galime neribotai. O kas būtų malonė, jeigu ji nebūtų pigi?
Na, grįžtant prie skaistyklos, tai ši citata su ja susijusi tiek, kiek kalbama apie nuskaistinimą. Jis turi prasidėti. Katalikų oficiali pozicija yra ta, kad tai, ką Kristus pradėjo, tą ir atbaigs (kažkur laiške Filipiečiams). Jei nebaigė čia, žemėje, tai yra pažadas, kad iki paskutinės [teismo] dienos, tais darbas turi būti atbaigtas. Taip ir atsiranda loginė išvada, kad reikia skaistyklos.
Dar radau kitoje vietoje (neberandu, kur) tokį komentarą, kad protestantai turi savą skaistyklos variantą, kur žmogus stovi prieš Kristų ir mato visą savo gyvenimą Dievo akimis. Turėtų skaudėti. Va jums ir kančia. O gal tikrai – tai ir būtų nuskaistinimas? Kadangi anapusybėje sunku matuoti laiką (kada yra-bus paskutinis teismas? ar iš karto mirštant, ar reikia dar laukti bendro teismo ir prisikėlimo?), tai ir skaistyklos trukmės išmatuoti neįmanoma, kad ir kiek bandyta...
ne tik protestantai turi tą variantą, aš būdama katalikiškų šaknų irgi esu tai išgyvenusi.(apie savą skaistyklos variantą).
AtsakytiPanaikintijei žmogus save priskiria konfesijai,dar nereiškia,kad jis tikrai toks yra. Na laikau aš save katalike, bet nemanau, kad čia svarbu kas iš mūsų yra katalikas,o kas protestantas.Bendras žmogiškas faktorius yra. O konfesija-tai tik susitarimo reikalas.(teologine prasme)
ką Jus(su visa pagarba :))ir darot, kad tariatės, kokias išvadas poto priima Jūsų protas?:)))
AtsakytiPanaikintiApie pigia malone gerai pasakyta...
AtsakytiPanaikintiSiandien baznyciose nedaugelis pamokslauja apie malones ribas...bo ir taip negausias tikinciuju gretas bijoma papiktint. Ir daznai tie kurie kalba apie salygas randamas raste,lieka nepopuliarus.
visais laikais taip buvo.
nuo kada tikinčiųjų gretos praretėjo?:)))
AtsakytiPanaikintitaigi katalikų bažnyčia turtingiausia pasaulyje bažnyčia tiek finansais tiek malonėm, tai gal jau nereikia...
Jeigu netiki skaistykla, ar gali laikyti save kataliku?
AtsakytiPanaikintiJeigu netiki paskutiniuoju teismu, ar gali laikyti save krikščioniu?
algimantai, čia retoriniai klausimai, ar klausi manes?
AtsakytiPanaikintišiaip ar taip, skaistykla tikiu, nes jau anksčiau rašiau, kad [na sakykim dalinai, kad nepapiktinti brangių tikinčiųjų] tą etapą praėjau,[maksimaliai],ir kasdien atrandant vis kažko negero,nuskaistinimas vyksta.nelaikau savęs katalike, nes jau nebežinau ką tai reiškia save kažkuo laikyti. Jeigu kalbant apie tradiciją taip,aš esu katalikė, mano šaknys [tėvai,seneliai save laiko katalikais], bet nuoširdžiai aš savęs tokia negaliu laikyti, per daug jau ten nepriimtinų man dalykų, gal tiesiog dar nedaaugau.
Paskutiniu teismu? netikiu, nes Dievas jau man jį padarė.
Krikščioniu? taip. Nes bent jau stengiuos gyventi taip kaip moko Kristus.Beto nematau,kaip tai susiję- paskutinis teismas ir buvimas krikščioniu. Sakyčiau paraleles galima išvesti tik tarp skaistyklos[tai yra krikščionio nuskaistinimo] ir krikščionybės. Na skaistykla galėčiau pavadinti ir Kristaus gyvenimo pasirinkimą.Apvalantis kryžiaus nešimas netiesiogine šio žodžio prasme.
Istikimas Kristaus Sekejas laukia Jo sugryztant. Kiekvienas Ji mylintis nori su Juo susitikti, troksta Ji pamatyti. Kristus pats pazadejo sugryzti ir pasiimti atpirktuju. o Jo sugryzimas vainikuos dar viena iviki. Teisma. Teismas pasibaigia kai buna priimtas nuosprendis. Taigi, Kristus kaip tik ir paskelbs nuosprendi to paskutiniojo teismo kuris, beje jau prasidejas. Ir tai atrodys mazdaug taip:
AtsakytiPanaikinti"Kai ateis Zmogaus Sunus savo sloveje ir kartu su Juo visi sventieji angelai, tada Jis atsises savo sloves soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visu tautu zmones ir Jis atskirs vienus nuo kitu... " vieniems jis pasakys: "Ateikite, mano Tevo palaimintieji, paveldekite nuo pasaulio sukurimo jums paruosta karalyste!" o kitiems tars: "Eikite salin nuo manes, prakeiktieji..." (Mato: 25-31,32,34,41)
O iki to laiko visi mire paprasciausiai laukia sios valandos nezinomybeje, tartum miegotu. Ir tik Kristui atejus bus prikelti ir izgirs kiekvienas jam skirta nuosprendi. O skaistykla - tai abgaule, graziai suregsti spastai, kad zmogus nesirupintu charakterio (tobulinimu svarinimu) siandien o paliktu tai rytdienai.Kiekvienas, manatis, kad savo trukumus, neigiamus charakterio bruozus, silpnybes islygins ir uzglaistys po mirties yra ant klaidingo, pavojingo kelio. ir as mielieji nenoriu, kad jus kas klaidintu ar patys save apgaudinetumete siuo slidziu melu.
na gana išsamu, tik kaip pirmoji dalis atsiskleidžia kasdienybėje man sunkiai įsivaizduojama.eikit šalin prakeiktieji..kasdien norisi taip pasakyti aplink esantiems ir sau pačiai..,bet atleidimas ir gailestingumas dar yra..visa tai ką rašai šaunu,,bet man reikia patirtim ir praktika paremtų argumentų. Šiuo atveju aš kalbu būtent tokiu aspektu, o tu?:)
AtsakytiPanaikinti"Čia gal biški ne į temą", nes skaistykla, kaip supratot netikiu, bet kokie būtų komentarai dėl šitos eilutės?
AtsakytiPanaikinti2 Kor 5,10 Juk mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų, ką jis, gyvendamas kūne, yra daręs – gera ar bloga.
Na, kad mes krikščionys atsiimsim gerą, tai labai smaigai aišku, bet kaip ten gausim už blogą. Lyg ir esam išteisinti, pašventinti ir t.t. ir vis tiek pas Paulių pakliūna ir tokių nepatogių eilučių.
negi tau Joakimai ištikrųjų taip lengva gyvent? ir niekada net galvos neskauda?:)
AtsakytiPanaikintiNa, taip, Indre, paskauda kartais. Bet čia Paulius neabejotinai kalba apie įvykius po šito mūsų kūno su skaudančia galva mirties. O apie šį gyvenimą Paulius, kaip tik ragina nusiteikti taip, kad galvą skaudėtų kuo mažiau ;)
AtsakytiPanaikintiGaliu šiek tiek plačiau įcituoti:
2 Kor 5,1 Mes žinome, kad, mūsų žemiškosios padangtės būstui suirus, mūsų laukia Dievo pastatas, ne rankomis statyti amžinieji namai danguje. 2 Todėl mes dūsaujame, trokšdami ant viršaus apsivilkti savo buveine iš dangaus, 3 jei turime būti rasti apsirengę, ne nuogi. 4 O kol gyvename šioje padangtėje, dūsaujame prislėgti, norėdami ne nusirengti, bet verčiau apsirengti, kad tai, kas maru, būtų gyvenimo praryta. 5 Dievas mus tam ruošia, suteikdamas Dvasią kaip laidą.
6 Todėl mes visuomet gerai nusiteikę, nors žinome, kad kolei gyvename kūne, esame svetur, toli nuo Viešpaties. 7 Mes čia gyvename tikėjimu, o ne regėjimu. 8 Vis dėlto esame gerai nusiteikę ir pasiruošę palikti kūno būstinę ir įsikurti pas Viešpatį. 9 Štai kodėl, ar būdami namie, ar svetur, mes laikome sau garbe jam patikti. 10 Juk mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų, ką jis, gyvendamas kūne, yra daręs – gera ar bloga.
gerai nusiteikus bunant toli nuo Viespaties?na Paulius tikrai optimistas..:)
AtsakytiPanaikintiTikras krikscionis negali buti ne optimistas. Netgi zmogus, anksciau buves uzkietejusiu pisimistu, karta pazines ir isileides i savo sirdi Kristu ir seks Juo kaip pavyzdziu. Tai taps optimistu. Tai garantuota.
AtsakytiPanaikintitaip. būtent.
AtsakytiPanaikintibet nuo dantų skausmo tai nepadeda:))))
AtsakytiPanaikintiPadeda, padeda ir ne tik nuo dantu skausmo padeda, bet ir nuo kur kas rimtesniu skausmu, ligu, priklausomybiu issivaduoja. Aisku tik su Dievo pagalba per T I K E J I M A .
AtsakytiPanaikintiKristus sake: " Jeigu turetumete tikejima dydzio nors su aguonos grudeliu, tai ir kalnus perstatyti galetumet"
Dantu sakusmas cia atrodo toks menkas, kuri galima issprtesti vienu pirstu spraktelejimu.
Na jeigu rimciau, pazvelgus i siandieninio gyvenimo realijas, zmogus, krikscionis, laikantis save, savo kuna Sventosios Dvasios sventykla. Ir zinantis, kad jis nera savo, bet nupirktas labai brangia kaina. Yra atsakingas pries Dieva. As i tai labai rimtai ziuriu. I tai kuom maitinuosi, kaip dirbu, kaip ilsiuosi.. nuo to didziaja dalimi priklauso zmogaus savijauta, jo busena.
Taigi, tas kuris veda sveika gyvenimo buda bus stipresnis ir fiziskai ir dvasiskai.
Isvada: Asmuo, kuris prisiziuri ir palaiko savo fizine ir dvasine svaikata, is niekur nieko nepradeda skaudeti dancio ))))
hm, na gerai, viskas čia teoriškai skamba puikiai:) bet va nuėjau aš pas dantistę, nes pradėjo mausti, matai toks jau pasaulyje dėsnis yra, kad kūnas yra laikinas ir gendantis. net jeigu maitinsies vien kruopom ir vandeniu vistiek kažkada sveikata pareis, nes jau užaugę ir subrendę visi mes pradedam senti, tai yra einam mirties link... dantų gedimas neišimtis...būtent susirūpinimo savo sveikata dėka nuėjau pas dantistę, bet ji man išdrapalinus visą dantį baigia jį visiškai išlupti..gal netgi taip ir geriau..yra problema, išlupai-problemos nėra.Kaip tikra krikščionybė,,geriau kurią ten kūno dalį nusipjaut, nei eit į pragarą..tai galvoju, kad visgi nesažiningų žmonių egzistuoja,,ir visokių neišprususių ir ne iki galo suprantančių savo darbo sritį..tokių pilna,,kitaip nekentėčiau dabar maudimo,,,nebent tai paaiškinti mistine kančia už mano griekus:))))
AtsakytiPanaikintiir tiesa, tu spraktelk tais pirštais, gal man ims ir nustos skaudėt:)
AtsakytiPanaikintinuteisinimas tikėjimu:)
AtsakytiPanaikintiRadau viena tokia
AtsakytiPanaikintivieta:
1030 Tie, kurie miršta Dievo malonėje ir draugystėje,
tačiau nepakankamai nuskaistinti, nors ir yra tikri
dėl savo amžinojo išganymo, po mirties kentėdami
nusiskaistina, kol taps tokie šventi, jog galės įeiti
į dangaus džiaugsmą.
Nezinau, bet mano supratimu, tai kas rase tai laike
Dieva durnium... o taip tikrai nera. Nemanau kad toks
dalykas kaip skaistykla isvis egzistuoja, nebent jeigu
musu zeme pavadint skaistykla, tokiu atveju
reinkarnacija ygauna prasme, zmogus keliauja per
gyvenimus tol kol pagaliau ismoksta visas reikalingas
gyvenimo pamokas... Hmm... Tai panasiausia y tiesa,
nes jei zmogaus gyvenimas duotas ne tam kad ismokti
pamokas tai kam jis isvis tada reikalingas? kodel
iskart sielos nenugrust y ta vadinama skaistykla ir
tiek... dar... Dievas yra visagalis jis galetu
ishkarto sieloms parodyt tiesa ir viskas, bet jis kaip
geras tevas duoda patiems zmonems viska patirt kad jie
suprastu tai is savo patirties. Tokiu budu ygautas
tikejimas manau yra nepalyginamai stipresnis. Pvz gali
sakyt vaikui, kad zudyt gyvus padarus negerai, bet tol
kol jis neuzmush kokio padarelio jis nesuvoks kad tas
draudimas ne tik zodziai bet kad tai baisus dalykas. O
dar is kitos pozicijos ziurint tai pats gyvenimas gi
yra dovana, tai yra viskas kas jame vyksta jei priimt
tai kaip dovanas tada gyvenimas tampa prasmingas ir
grazus, netgi kalbant apie skaudzius gyvenimo
ishgyvenimus, kai supranti prasme juose tai netgi tai
suteikia gyvenimui grozio, gal tiksliau pazinimo
dziaugsmo, nes bent man nera nieko maloniau nei
suzinot kazka naujo ir tikrai prasmingo, netgi jeigu
reikes kenteti kad tai suprast :)
Atsiprasau uz toky rasymo stiliu ir nepykit del mano
kategoriskumo, stengiuosi toks nebut bet kartais
tiesiog nesigauna
Nors bendrai atsiprasau, viskas priklauso kaip ta
skaitykla suprast, ash kalbejau apie tokia kokia
ysivaizduoja dauguma zmoniu... nors pats zodis
skaistykla man nepatinka... sutinku kad pasibaigus
galia buti ir greiciausia yra kazkokia faze kurioje
yra tarsi apzvelgiamas zmogaus gyvenimas, na kaip po
vairavimo egzamino instruktorius paaishkina klaidas
laikanciajam egzamina... bet ar ta faze ysipaisho y
skaistyklos samprata? :)
jooo,,:)
AtsakytiPanaikintiman atrodo,kad visos pamokos, kurias gaunam yra dovanos, praturtinančios mus kaip žmones,..tik ne visas suprantam iš karto:))))
reinkarnacija tikiu tik kaip fantazijos vaisiumi.
instruktorius parodęs klaidas neapdraudžia mokinio nuo pakartotinų klaidų:)))
manau kiekvienam žmogui yra Dievo paskirtas toks gyvenimas,kokio jis yra vertas,su tam tikru kiekiu kančių palaikyti dvasinei formai:)))
> Anonimui
AtsakytiPanaikintiGerus klausimus keli. Dėl re-inkarnacijos, tai būtų sudėtinga ją suderinti su judėjo-krikščioniškais šventraščiais, o juk būtent jais (apreiškimu) remiasi krikščioniškas tikėjimas.
Dėl tos egzamino analogijos tai manyčiau, kad tu ne per toli prašovei. Čia gal ir būtų daugiau protestantiškas „skaistyklos“ požiūris: būtent šioje vietoje (šiuo momentu) ir įvyksta tas nuskaistinimas – perkeitimas į tobulą Dievo paveikslą, pagal kurį ir buvo sutvertas žmogus.
na taip...geresnės skaistyklos neįmanoma suglavoti, kaip tik išgyventi visą gyvenimo įtampą ČIA IR DABAR..kitaip sakant totalų stresą..kai nori išsigelbėti iš tos situacijos kurioje esi toks beviltiškas lūzeris..o neišeina, belieka tik nusiraminti,ir nutilti savyje, kas kartais absoliučiai neįmanoma,,bet suvokime, kad VISKAS PRAEINA[skaistykla irgi] irgi yra šis tas pozytivaus:)nieko amžino, nes jeigu pragaras arba skaistykla būtų amžini, tai Dievas būtų totalus beširdis...
AtsakytiPanaikintiNetikiu pomirtiniu gyvenimu. O jei tai visgi būtų tiesa, tai leiskite pasakyti - tokia "išganymo" sistema NETOBULA.
AtsakytiPanaikintiKonkretus ir aiškus Saulyčio straipsnelis bernardinuose šia tema http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F87431
AtsakytiPanaikintiVisų pirma, skaitant visa tai, negalima nesidžiaugti, kad jauni(bent įspūdis susidaro)žmonės domisi temom, kurios dažniausiai pasirodytų nevertos eskaluoti, nes "pasakom" tikėti jau gal ir per vėlu. Bet... Ar tai pasakos? Sunku atsiminti visa tai, kas buvo rašoma,bet visų pirma noriu pasakyti Indrutei, jei leistų man ją taip vadint, kad ne kiekvienas žmogus yra apdovanotas tikėjimu ir dar labiau ne kiekvienas stengiasi gilinti savo tikėjimo( jokiu būdu nesakau, kad tu, ir kiti šia tema rašantys nesistengia to daryti). Atsiminkim, kad skaistykla, apskritai amžinasis gyvenimas priklauso transcendentinei realybei, ne EMPIRINEI. Dievo išganymo sistema nėra nei netobula, nei rodo Jo beširdiškumą.Argi tai netobulumu galime pavadinti, kad Dievo Sūnus miršta už visus ant kryžiaus? Nekaltasis už kaltuosius, kokie mes esam visi.Bet jau Pradžios knygoje matome, kad Dievas davė žmogui laisvą valią rinktis gera ar bloga. Ir skaistykla yra būtent tam, kad mes kiekvienas galėtume NUSISKAISTINTI. Ir tai nėra beširdiška, jei žmogus per daug pasitiki Dievo gailestingumu ir mano, kad jam užteks muštis į krūtinę gyvenimo pabaigoje, kad matytų Kristaus veidą, tai nejau galim daryti žemėje ką norim? Ar teisinga bus prieš tuos, kurie kasdien meldžiasi Jam ir stengias gyventi pagal Dievo įsakymus,naudojasi Atgailos sakramentu ir kitais sakramentais? Kuriuos įsteigė pats Kristus. Kiekvienas turim nuodėmių ir tai pamastę suprasime kiekvienas, neužtenka nieko nenužudyt, kad nenusidėtume.Nekaltinkime Dievo ir Bažnyčios dėl tariamų netobulumų ir supraskime, kad Jos narių šventumas ir Bažnyčios šventumas- du skirtingi dalykai. Jos nariai gi žmonės. Neteisinkime savęs, galimas daiktas, kad mano veidas, bus nepanašus tiek į Kristaus, kad galėčiau amžinai džiaugtis Danguje, tačiau jei prireiks nusiskaistinti, galėsiu kaltinti tik SAVE, o ne Dievo gailestingumą, kuris ir taip beribis.
AtsakytiPanaikinti