Laukinis širdyje

Per praėjusias Kalėdas gavau dovanų knygą, bandančią atskleisti vyro sielos paslaptį. Pats greičiausiai nebūčiau pirkęs ir skaitęs. Juk mes visi vyrai ir taip gerai žinom esą tikri vyrai ir mums nereikia, kad dar kas aiškintų, kokie mes vyrai turim būti. Na, bet mylimos žmonos dovanotą knygą ėmiausi skaityti. Perskaitęs turiu pripažinti, jog knyga verta dėmesio ir perskaitymo. Todėl keliomis mintimis čia su jumis pasidalinsiu.
Kaip pridera tikram lietuviui, pirmiausia, aišku, norisi pakritikuoti. Ir visų pirma amerikietišką, ar kitaip įvardinat "popsinį" knygos stilių. Viskas lyg ir pernelyg supaprastinta, vien jau tas faktas, kad vyro sielos paslaptys sutalpintos į tris veiksmažodžius, dėl kurių taiklumo galima būtų pasiginčyti.
Bet, perlipęs šį stiliaus barjerą, randi apie ką pamąstyti, atrasti, prisiminti ir ryžtis. Autorius iškelia ir kviečia iššūkiams, asmeninėms savo kelio paieškoms.
Tiesa, perskaitęs ir užvertęs knygą galiniame viršelio lape pamačiau užrašą didelėm raidėm: "Knyga, kurią turėtų perskaityti moterys..."
Ko gero, dabar reikės perskaityti to paties autoriaus knygą, kurią turėtų perskaityti vyrai...

Žemiau kelios ištraukos iš John Eldredge knygos Laukinis širdyje

Žinau. Turėčiau kone atsiprašyti. Viešpatie mielas, negi mums iš tiesų reikia dar vienos knygos vyrams?
Ne. Reikia dar kažko. Leidimo.
Leidimo būti tuo, kas esam - vyrais, sukurtais pagal Dievo paveikslą. Gyventi iš širdies, o ne vadovaujantis sąrašu, ką privalėtume ir turėtume daryti. Daugelį mūsų šis sąrašas nuvargino, daugeliui jis įvarė nuobodulį.
Daugybė vyrams skirtų pamokymų galiausiai jų nepasiekia. Priežastis paprasta - jie neatsižvelgia į tai, kas giliai ir tikrai glūdi vyro širdyje, į jo tikrus polinkius. Šiais pamokymais tiesiog mėginama vyrą formuoti, pasitelkiant įvairias spaudimo formas. "Štai koks vyras turėtum būti. Štai kaip geras sutuoktinis-tėvas-krikščionis bažnyčią lankantis žmogus turėtų elgtis“: Jie nusako, koks vyras turėtų būti. Atsakingas, jautrus, drausmingas, ištikimas, rūpestingas, pareigingas ir t. t. Daugelis šių savybių yra geros. Neabejoju, kad šiais pamokymais norima gero. Tačiau žinome, kad pragaras gerais norais grįstas. Kad šie ketinimai beveik visiškai nesėkmingi, jau turėtų būti akivaizdu.
Ne, vyrams reikia kažko kito. Jiems reikia gilesnio suvokimo, kodėl jie trokšta žygių, kovų ir Gražuolės, ir kodėl Dievas juos sukūrė būtent tokius. Jiems reikia ir gilesnio suvokimo, kodėl moterys trokšta, kad dėl jų būtų kaunamasi, trokšta būti įtrauktos į nuotykį, trokšta būti ta Gražuole. Nes ir jas Dievas sukūrė tokias.
Taigi šią knygą siūlau ne kaip septynis žingsnius, kaip tapti geresniu krikščionimi, o kaip širdies safarį, kuriuo siekiame susigrąžinti laisvą, aistringą ir nuotykingą gyvenimą. Manau, jog ji padės vyrams, o ir moterims, atgauti savo širdį. Be to, ji padės moterims suprasti savo vyrus ir pagelbės jiems gyventi gyvenimą, kokio trokšta ir vieni, ir kiti. Tai mano malda už jus.
------
Dievui negalioja formulės. Taškas. Taigi nėra formulių, kuriomis galėtų remtis juo sekantis žmogus. Dievas yra Asmuo, ne doktrina. Jis veikia ne taip, kaip veiktų sistema - netgi teologinė sistema, - jis veikia visiškai savitai, kaip išties laisvas ir gyvas asmuo. "Dievo viešpatija yra pavojinga, - teigia arkivyskupas Antonijus Bloomas. - Į ją privalai ižengti, negana vien ieškoti apie ją informacijos“: Prisiminkime Jozuę ir Jericho mūši. Izraelitai yra pasirengę suduoti savo pirmąji karinį smūgį ir įžengti į pažadėtąją žemę, nuo šio momento priklauso labai daug kas: karių moralinė būklė, jų pasitikėjimas Jozue, nekalbant apie reputaciją, kuri žengs pirma jų kiekvieno būsimo priešo akivaizdon. Kitaip tariant, tai jų "Diena D“: apie ją pasklis žodis. Kaip Dievui visa tai paversti gera pradžia? Jis liepia pulkams visą savaitę žygiuoti aplink miestą ir pusti trimitus, septintąją dieną jis liepia apeiti aplink miestą septynis kartus, o tada sukelti didžiulį riksmą. Žinoma, tai puikiai suveikia. Ir žinot ką? Daugiau taip nenutinka nė karto. Izraelis šios taktikos daugiau niekada nepanaudoja.
Paskui regime Gideoną ir kaip jo kariuomenė sumažinama nuo trisdešimt dviejų tūkstančių iki trijų šimtų. Koks jų puolimo planas? Deglai ir laistytuvai. Tai taip pat suveikia puikiai ir taip pat nebepasikartoja. Prisimenat, kaip Jėzus išgydė akląjį - ir to paties Jis nė karto nepadaro vienodai. Tikiuosi, kad jau suprantat mintį, nes bažnyčią šiuo klausimu pasaulis yra priveikęs. Modernioji era paslapties nepakenčia - žūtbūtinai troškome priemonių, kuriomis galėtume kontroliuoti savo gyvenimą, ir pasirodė, kad moksliniu metodu atradome didžiausią Babelio bokštą. Nesupraskite neteisingai - mokslas mums teikia daugybę nuostabių dalykų sanitarijos, medicinos ir transporto srityse. O mes bandome šia metodika pasinaudoti, norėdami prisijaukinti dvasinio paribio laukiniškumą. Griebiamės šviežiausių rinkodaros metodų, naujausių verslo vadybos madų ir pritaikome juos dvasinei tarnystei. Tai, kad šiuolaikinė krikščionybė šitaip vaikosi principų, problemiška todėl, kad šitaip atmetamas tikras bendravimas su Dievu. Atrask principą, pritaikyk principą - tad kam reikalingas Dievas? Taigi O. Chambersas mus perspėja: "Nepaversk savo patirties principu. Leisk Dievui su kitais žmonėmis elgtis lygiai taip pat originaliai, kaip jis elgiasi su tavimi“.