ketvirtadienis, kovo 17, 2005

Nemaldauju, kad žmonės sektų Jėzumi

autorius: Adam Ellis
2005-01-21 publikuotas ALLELON.ORG

Nemaldauju, kad žmonės sektų Jėzumi. Kai kuriems toks teiginys gali atrodyti tikrai šiurpus. Jie savęs gali paklausti, tai kokia gi mano tarnystės esmė? Prieš tai, kai mane visiškai nurašysit, leiskit paaiškint. Požiūris, kad reikia „maldauti, kad žmonės įtikėtų“ remiasi keleta prielaidų: 1) Kalba eina apie dangų ir pragarą (arba bent jau tai – pats svarbiausias dalykas); 2) „Būti krikščionimi“ reiškia protu tikėti teisingais dalykais (arba logiškai pritarti teisingoms idėjoms); 3) Moralė – viskas, ko Jėzus iš mūsų reikalauja.

Nepritariu nei vienam iš šių teiginių. Dangus ir pragaras egzistuoja (nors populiarus jų supratimas, geriausiu atveju, yra klaidinantis), bet jie nėra esmė. Plius, vien tik tikėti tam tikromis tiesomis yra bevertis reikalas, o moralė, kaip tikslas, neturi gyvybės ir nėra verta Jėzaus Kraujo. Esmė yra Jėzus. Tai – gyvenimas Jėzaus Kelyje. Tai – gyvenimu įkūnyti Jėzaus misiją. Tai – įtakoti ir bendrauti su pasauliu taip, kaip tai darytų Jėzus, jei būtų su mumis. Stengiuosi atskleisti misiją. Stengiuosi rodyti Kelią. Stengiuosi piešti nuostabų Dievo Karalystės paveikslą...kaip pasaulis atrodytų, jei leistume Dievui mus naudoti, kad jis įgyvendintų savo svajones. Jei jiems tai neįdomu, nebandysiu jų maldauti. Jėzus nemaldavo. Kai jo paties pasekėjai pasitraukdavo, kadangi jo Kelias atrodydavo per sunkus ar ne toks, kokio jie tikėjosi, jis pažvelgė į savo mokinius ir paklausė: „Ar jūs taip pat mane paliksit? Štai – durys.“

Pastaruoju metu mąstau apie bažnyčių augimą ir tikslą žūt būt surinkti kuo daugiau žmonių sekmadienį. Jei visai atvirai (dėmesio, neigiama reakcija), manau, kad tokie tikslai gali būti nuodėmė. Pažiūrėkit kad ir į Dovydo nuodėmę, kai Izraelyje jis surašė gyventojus (1 Met 21), arba prisiminkit Jėzaus pasakotą istoriją apie žmogų, kuris statėsi didesnius klojimus (Lk 12). Plius, esu susirūpinęs, kad kartais visiškai nuvertinam žmones iki prekės lygio, ir jie pavirsta vien tik skaičiais. Panašu, kad norim tik tiek, kad daugiau subinių nusėstų bažnyčios suolus, kad jie neštų šlovę arba tiesiog palaikytų tolesnį tos bendruomenės egzistavimą. Atrodytų, kad vietoj to turėtume kreipti dėmesį į tai, kaip galėtume tapti ir daryti kitus Jėzaus Kelio mokiniais, o mūsų bažnyčios taptų bendruomenėmis, kurios motyvuoja žmones priimdamos juos (o ne atsiribodamos nuo jų). Matytume augimą, kuris vyksta ne dėl programų. Tai būtų natūrali to, kas esame, pasekmė. Man atrodo, kad jei labiau susirūpintume tuo, kas esame (arba tuo, kas turėtume būti) ir mažiau dėmesio kreiptume į skaičius, Dievas greičiau laimintų mus skaičiais. Iš kitos pusės, jei sieksime skaičių lyg jie būtų mūsų tikslas – kad atneštume savo bendruomenėms šlovę ir palaikytume jų gyvybę, Dievas turėtų visišką teisę nusisukti nuo tokių tikslų. Jėzus kažkaip panašiai kalbėjo: „Jei nori išgelbėti savo gyvybę, ją prarasi, bet jei savo gyvybę išliesi vardan manęs ir Evangelijos, ją atrasi“ (mano parafrazė). Įdomu, ar ši žinia tinka ir bažnyčioms?

4 komentarai:

  1. Va ir man tai vis labiau atrodo, kad ne pasimaudymas vandenyje ir ne keli garsiai ištarti sakinukai žmogų padaro krikščionimi. Nes kitą kartą matau žmogų be tų abrų - kadabrų labiau panašų į Kristų, už tą pasiburusį. Na neatmetų aš krikšto ir išpažinimo, bet be meilės ir tikėjimo paprastame gyvenime, tai iš ties lieka tik burtai. O po to susitinki tokį burtininką ir negali susišnekėti. Tai ir galvoji, kad daug smagiau bendrauti su žmonėmis nevadinančiais savęs krikščionimis.
    Neseniai skaičiau vieno bičo mintis. Tai va jo manymu Jėzaus misijos pagrindu buvo parodyti žmonėms kaip jie labai reikalingi Dievui (ne ta prasme, kad jam ko nors truktų, bet kad Jis juos myli) ir taip žmogų pakelti gyvenimui.
    O bendraujant su dauguma "uolių Jėzaus pasekėju", šiandien matau, kad svarbiausiu tikslu dalis jų laiko žmogų sukatekizuoti, kad anas virstų skrupulingu moralistu be gyvenimo džiaugsmo. O kita dalis bando visus atversti į tokius pat kaip jie bekartojančius tas pačias atkaltas frazes.
    Tai nesakau kad aš labai kietas krikščionis ir viską geriausiai suprantų, bet va kažkaip drįstų abejoti krikščioniškais burtais.

    AtsakytiPanaikinti
  2. savo vadovui darbe norejau parodyti apie rss, o atsidare sitas irasas ir per visa puslapi uzrasas "nemaldauju kad zmones sektu Jezumi". susinepatoginau.... bet apie rss taip ir neradau. tai ar as sapnavau ar tikrai Joakimas kazkur buvo parases ir nuorodas idejes softui?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Turbūt šito ieškojai:
    http://neformalai.blogspot.com/2005/01/newsfeed-rssatom.html

    AtsakytiPanaikinti
  4. Kai perskaiciau i galva atejo citata is vienos is evangeliju, blogai, kad neprisimenu detaliai is kur.Jezus zodziu esme buvo tokia: "Jus veidmainiai fariziejai apeinate visa zeme, kad surastumete viena naujatiki, o surade ji, padarote trys kartus didesni pragaro vaika nei esate patys."
    Siap sutinku su nuomone. Jezus per daug nesireklamavo, kai vaiksciuojo zemeje. Isgydes ka nors ejo sleptis ir draude mokiniams skelbti apie stebukla, o ne dejo skelbimus i vietini laikrasti. Ir is kur ta reklamine, marketingine kriscionybe atsirado? Gal is Amerikos? Bet tikrai ne is Biblijos, kur patariama eiti i slapta kambareli.

    AtsakytiPanaikinti