šeštadienis, gruodžio 31, 2005

Dievo teisingumas yra malonė!

Arvydas Malinauskas

Paradoksas: vienas iš žmonių, prisidėjęs prie mano evangeliškos savimonės ugdymo, buvo kardinolas J. Ratzinger’is, ne per seniausiai tapęs popiežium. Aišku, jis pats to nė nenutuokia. Aišku, evangeliškąją teologiją Tikėjimo mokslo kongregacijos (kadaise ši institucija vadinosi ,,šventosios inkvizicijos” vardu) vadovas ,,dėstė” neakivaizdžiai. Neteko ragaut mokslų Romoj, bet prieš 7-8 metus teko skaityt tokią J. Ratzinger’io knygą ,,Krikščionybės įvadas”. Jei dar pavyktų kur surast šią ,,Katalikų pasaulio” leidyklos 1991 m. leistą knygą (į lietuvių kalbą vertė Aldona Budreikienė, redagavo Vytautas Ališauskas, o ,,imprimatur’ą” uždėjo Vincentas Card. Sladkevičius, Archiepiscopus Kaunensis. - Kaunas, 1990.11.20 Nr. 30), atsiverskit 172 pusl.
Kadangi įtariu, jog ne visi šią knygą yra matę, o juolab skaitę, cituoju (turėkit kantrybės ir atidžiai skaitykit):
,,… Atidžiam žvilgsniui Šventojo Rašto kryžiaus teologija rodo tikrą atgailos ir išganymo perversmą, visiškai kitokį, negu nekrikščioniškųjų religijų, požiūrį. Deja, vėlesnėje krikščionių sąmonėje šis perversmas buvo labai neutralizuotas, o jo reikšmė - retai suprantama. Kitose religijose įprasta, kad atgaila - tai sutraukytų ryšių su Dievybe atkūrimas permaldavimu, aukomis. beveik visos religijos sukasi ties atgailos problema. Jos kalba apie žmogaus kaltę prieš Dievą ir skelbia bandymą panaikinti tą kaltą permaldavimo veiksmais, aukojimais Dievui. Permaldavimo veiksmas, kuriuo žmogus Dievą atsiprašo ir ,,padaro” sau maloningą, stovi religijų istorijos centre.
Naujajame Testamente yra visai kitaip. Čia ne žmogus ateina pas Dievą ir neša jam atsiprašymo dovaną, bet pats Dievas ateina pas žmogų jo apdovanoti. Jo galingos meilės iniciatyva atkuria sugriautąją teisę. Dievo gailestingumo kūrybinė iniciatyva nusikaltusį žmogų padaro teisų, begyvą [? gal ,,negyvą”?; mano past.] atgaivina. Jo teisingumas yra malonė! Tai aktyvus teisingumas, kuris kuprotą žmogų ištiesia, sulinkusį padaro gražų ir sveiką. Štai posūkis, kurį krikščionybė padarė religijų istorijoje.”
Kur išteisinimas per darbus? Kur nuopelnai, atlaidai, šventųjų užtarimas, maldos už mirusius? Netvirtinu, kad kitose knygose gerbiamas katalikų teologas šias temas ignoravo, bet būtent šioje knygoje, minėtoje vietoje jis kalba apie išteisinimą per Dievo malonę!
O dabar dėmesio! Skaitykit itin atidžiai! Iškart po šių cituotų sakinių skaitau:
,,Naujasis Testamentas pasako, kad žmonės permaldavo Dievą, kaip turėtume tikėtis, nes suklydo ne Dievas, o žmogus. Naujasis Testamentas sako: ,,Juk tai Dievas Kristuje sutaikino su savimi žmones, nebeįskaito jiems nusikaltimų” (2 Kor 5, 19). Tai iš tiesų negirdėtas dalykas. Naujosios krikščionio egzistencijos pradinis taškas yra Naujosios Sandoros kryžiaus teologijos šerdis: Dievas nelaukia, kol ateis nusidėjėliai ir atsiprašys, jis pats išeina pasitikti ir sutaiko su savimi.”
Ar pastebėjot prieštaravimą? Dar kartą iš pradžių:
,,Naujasis Testamentas pasako, kad žmonės permaldavo Dievą, kaip turėtume tikėtis … Naujasis Testamentas sako: ,,Juk tai Dievas Kristuje sutaikino su savimi žmones …”.
Perskaitęs šią vietą, labai aiškiai pajutau ne tik akivaizdų prieštaravimą tarp sakinių, bet ir nelogiškumą. Nutvėriau knygos vertimą anglų kalba (vokiškai mokėjau tik tiek, kiek buvo išmokę ,,Mosfilm’o” ir ,,Lenfilm’o” kino studijų ,,bojevikai”) ir atsiverčiau šią vietą Ten neradau jokio prieštaravimo, viskas logiška:
,,Naujasis Testamentas nesako, kad žmonės permaldavo Dievą, kaip turėtume tikėtis … Naujasis Testamentas sako: ,,Juk tai Dievas Kristuje sutaikino …”.
Paskui pasiklausiau draugo, kuris gerai ,,kerta” vokiškai, kaip yra originaliame Ratzinger’io ,,Krikščionybės įvade”. Atsakymas: taip pat, kaip ir angliškame variante… Sako, kad knygose rašinėt negražu, nekultūringa, bet ėmiau ir, atsivertęs minėtą vietą, ištaisiau. Tegul būna kaip originale. Skamba visai kaip Liuterio mokymas. Ne tik kaip Liuterio. Kaip Pauliaus, kaip viso Naujojo Testamento mokymas. Tik keista, kaip lietuviškajame vertime atsirado tokia klaida. Kas tai - vertėjos ir redaktoriaus neapsižiūrėjimas ar cenzūros ranka, ištaisiusi paties kardinolo (dabar jau popiežiaus) ,,klaidą”.
Pabaigai epilogas. Kad ir vėl nebūčiau klaidingai suprastas. Nepriklausau nei Ratzinger’io fanų klubui, neturiu nei jo gerbėjų kepurytės, nepripažįstu nei popiežiaus neklaidingumo dogmos, negarbinu jokių šventųjų ir jiems nesimeldžiu, nereklamuoju nei Romos katalikų bažnyčios, nei jos mokymo… Norėjau tik pasidalint kadaise atrastu ,,perliuku”.

8 komentarai:

  1. nu, teisingai papa šneka. šnekėjomės va apie praėjusius metus, apie joną paulių ii ir benediktą xvi. kažkaip gerą žodelį tariau dabartinio papos naudai. visgi prisidėjo nemažai prie paskutinio ekumeninio bažnyčios susirinkimo vatikane dokumentų formavimo (jau antrasis toks buvo). pozityvios reformos. tegu tik jos pasiekia ir lietuvą plačiąja prasme.

    AtsakytiPanaikinti
  2. O as nieko gero negaliu pasakyt - katalikybej, ko noresi,ta ir rasi, visiska kose ir nesusigaudymas, teigdami viena, paneigia kita.Teorija kaip ir teisinga kai kada, praktika ydinga.
    Jezus ka kalbejo taip ir elgesi, todel ir jo zodis turejo galia. To palinkieciau ir Benediktui - kaip kalba, taip ir tesielgia, jei jau malone, tai tegu panaikina aukas uz nuodemes, musima i krutine baznycios:"kaltas kaltas" ispazintis ir t.t. Tada tikrai pritarsiu, kad mintys geros, o kol kas - tusti plepalai.

    AtsakytiPanaikinti
  3. "begyvą" - reiškia "gyvą".
    Nežinau, kieno tai išradimas, tačiau kai kur Žemaitijoje (aplink Šilalę) labai dažnai taip ir panašiai sako: "kada beimsi", "ką begausi?", "ar begyvas dar tu?" ir pan.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Na bet faktas tas, kad 1990 metais vertimo tikslumui ir redagavimui daug dėmesio katalikai neskyrė.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Ridai,

    Na, jei „begyvą“ čia reiškia „gyvą“, tai kaip gyvą galima atgaivinti? Kontekstas, tuomet, visai iškreiptas gaunasi.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Citata "Dievo gailestingumo kūrybinė iniciatyva nusikaltusį žmogų padaro teisų, begyvą [?] atgaivina"

    O gal cia praleistas kablelis?:) Tada labai grazus sakinys iseina, kad ta krybine iniciatyva be to, kad padaro nusikaltusįjį teisų ir gyvą, jį dra ir atgaivina;)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Mano supratimu, "begyvą atgaivina" čia reikštų "mažai jau begyvą" "vos gyvą" (nes nusikaltusį, prakeiktą nuodėmės, prislėgtą ir t.t.) atgaivina Dievo gailestingumo kūrybinė iniciatyva.

    AtsakytiPanaikinti
  8. čia vėlgi reikėtų tik pažiūrėti į originalų tekstą. Čia tik paprasta rašybos klaida - praleista tik viena raidė žodyje "bei", todėl nelikus "i" raidės, du žodiai parašyti, kaip vienas. Vietoj "bei gyvą" parašyta "begyvą". Gyvą galima atgaivinti - pastiprinti.

    AtsakytiPanaikinti