Apie vieną keistą moterį (Lk 15, 8-10).

,,… kuri moteris, turėdama dešimtį drachmų ir vieną pametusi, neužsidega žiburio, nešluoja namų ir rūpestingai neieško, kolei suranda? Radusi ji susivadina drauges bei kaimynes ir sako: ‘Džiaukitės drauge su manimi, nes radau drachmą, kurią buvau pametusi’. Sakau jums, šitaip džiaugiasi Dievo angelai dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio” (Lk 15, 8-10).

Problematiškas, sumaištį keliantis, Biblijos tekstas, iššaukiantis nevienareikšmišką reakciją, vienas kitam prieštaraujančius jausmus. Kaip ir prieš tai einantis, labiau žinomas, palyginimas apie šeimininką, kuris dykumoje palieka 99 avis ir ieško vienos, kol šią vargais negalais suranda. Pirmoji problema – pagrindinis šios istorijos veikėjas, moteris. Veltui jos prototipo ieškotume realiame gyvenime. Nėra sunku įsivaizduot, kaip ji ieško drachmos. Tai buvo maždaug vienos darbo dienos užmokestis. Žinoma, kad ne Romos prokuratoriaus ir, tikriausiai, ne šventyklos kunigų. Sunku įsivaizduot istorijos finalą, kaip ji, radusi savo pinigėlį, bėga pas drauges ir kaimynes, susikviečia jas pas save ir švenčia radybas. Neįsivaizduoju taip besielgiančio nei savęs, nei ko nors kito. Tikrai nepulčiau nei pas draugus ar drauges, nei pas kaimynus. Ko? Kad pamanytų, jog man ,,stogas nuvažiavo”? (,,Ei, mielieji, radau penkis litus, kuriuos buvau pametęs! Einam pas mane, atšvęsim!”) Dar bergždesnės būtų mūsų pastangos, jei bandytume tikrovėje rasti analogą šeimininkui (o gal piemeniui?) iš ankstesnio palyginimo. Jei moteriškę, ieškančią pinigėlio, nesunku suprasti, tai anas žmogelis mūsų akimis žiūrint atrodo paprasčiausias kvailys. Kur tai matyta – palikti dykumoj 99 avis ir leistis ieškot vienos?!
Kartais šis palyginimas man patinka. Atrodo, klausyčiau ir klausyčiau, skaityčiau ir skaityčiau … Jei tik neužmigčiau ir – kas yra sunkiausia – pavyktų susitapatinti su drachma. Čia jau sukyla visas mano ego: argi aš – tik drachma? Kur jau ten! Mažų mažiausiai – 1 milijonas Šveicarijos banke. Na, žinoma, kad ne litų, o svarų sterlingų ar bent jau dolerių. Todėl nieko nuostabaus, kad net angelai džiūgauja, radę tokį turtą!
Kartais šis palyginimas mane erzina. Tada, kai į pamestos ir surastos drachmos vaidmenį kėsinasi kiti. Tada man nebelieka nieko kito kaip tik piktintis tokiu, švelniai tariant, keistu ne mažiau keistos moteriškės elgesiu. Ko ji tokia smulkmeniška? Pametė drachmą? Betgi turi dar devynias! Būta čia ko jaudintis – 1 drachma! Argi tai pinigas? Ar apsimoka dėl jos sukti galvą, degti žiburį, kurio energijos sąnaudos ko gero viršys radinio vertę, ir ieškoti? Kam ta drachma (juolab, kad jokioj valiutos keitykloj šiandien niekas jos nepriimtų)? Taigi ne toks jau paprastas tas daugel kartų girdėtas palyginimas, jei į jį atidžiai įsiklausai. Šoko terapija. Žaibas iš giedro dangaus. Iššūkis. Kaip ir visas Jėzaus mokymas.

Arvydas Malinauskas