ketvirtadienis, balandžio 10, 2008

Mano Dievas yra silpnas

Juan Arias

Mano Dievas nėra tvirtas, neprieinamas, nejautrus, stoiškas, neatjaučiantis, mano Dievas yra silpnas. Jis yra mano rasės, o aš - Jo. Jis yra žmogus, o aš - beveik Dievas. Kad galėčiau paragauti dieviškumo, Jis pamilo mano purvą. Meilė padarė silpną mano Dievą. Mano Dievas pažino žmogišką džiaugsmą, draugystę, šios žemės ir jos daiktų skonį. Mano Dievas alko ir troško, norėjo miego ir ilsėjosi. Mano Dievas -jautrus. Jis pykdavo, susierzindavo ir būdavo švelnus kaip vaikas. Mano Dievą maitino motina ir jis jautė bei ragavo visą moterišką švelnumą. Mano Dievas drebėjo prieš mirtį. Jam niekada nepatiko skausmas. Jis niekada nedraugavo su liga. Todėl gydė ligotus. Mano Dievas kentėjo tremtį. Buvo persekiojamas ir liaupsinamas. Mano Dievas mylėjo viską, kas žmogišką: daiktus ir žmones, gerus ir nuodėmingus. Mano Dievas buvo savo laiko žmogus. Rengėsi kaip visi, šnekėjo savo krašto tarme, dirbo savo rankomis, šaukė kaip pranašai. Mano Dievas buvo silpnas su silpnais ir išdidus su išdidžiais. Mirė jaunas, nes buvo nuoširdus. Jį nužudė, nes jį išdavė tiesa jo akyse. Bet mano Dievas mirė be neapykantos.
Mirė atleisdamas, o tai daugiau nei dovanoti.
Trapus mano Dievas. Jis padarė galą senajai ir apgailėtinai danties už dantį moralei, niekingam kerštui. Mano Dievas įmestas į griovį, parblokštas ant žemės, išduotas, apleistas, nesuprastas ir toliau mylėjo. Todėl mano Dievas nugalėjo mirtį ir pasirodė su nauju vaisiumi rankose - Prisikėlimu. Todėl mes visi esame prisikėlimo kelyje. Daiktai ir žmonės. Daugeliui nesuprantamas mano silpnas Dievas. Mano Dievas, kuris verkia, kuris nesigina. Sunkus mano Dievas apleistas Dievo. Mano Dievas, kuris turi numirti, kad triumfuotų. Mano Dievas, kuris pirmu savo Bažnyčios šventuoju paskelbia vagį ir nusikaltėlį. Mano jaunas Dievas, kuris miršta kaltinamas neramumu kurstymu. Mano Dievas - kunigas ir pranašas, kuris patiria mirtį kaip didžiausią visų laikų inkvizicijos gėdą. Sunkiai suprantamas mano Dievas, gležnas gyvenimo draugas, patyręs visų pagundų puolimą, mano Dievas, kuris prieš priimdamas Tėvo valią krauju prakaitavo. Sunkus šitas Dievas, šis mano gležnas Dievas visiems, kurie siekia laimėti nugalėdami, kurie ginasi tik žudydami, kuriems išgelbėjimas yra pastanga, o ne dovana, kurie nuodėme laiko visa, kas žmogiška. Sunkus yra mano gležnas Dievas visiems, kurie nesiliauja svajoję apie Dievą nepanašų į žmogų.

vertė R. Meškėnas

5 komentarai:

  1. o kaip gi tas Dievas, kuris padarė mane niekšu?vagiu? egoistu? kur tas DIevas, kuris nekenčia nuodėmės, melo ir neteisybės? Kur tas Dievas,kuris verčia gyventi,kai nori mirti?, kur tas Dievas, kuris išmokina būti stipriu,o paskui nori,kad būtum silpnas?

    AtsakytiPanaikinti
  2. O nera knygos isleistos,a? Kaip grazu ir gera skaityti.. Gal Dialogo institutas ruosia ka :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Tekstas verstas senokai, o apie knygą neteko girdėti...

    AtsakytiPanaikinti
  4. O gaila. Turetu gera knyga buti. Gal paprasciau ismokti italu ;)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Norėčiau ir aš italiano mokėt :D Bet teks pakentėt :)

    AtsakytiPanaikinti