Misija - krikščioniškas kinas

Garsus Balkanų kino režisierius Emir Kusturica prieš keletą metų atsivertė į krikščionybę ir dabar teigia, kad jo misija - kurti krikščionišką kiną.
Apie krikščioniško kino užduotį E.Kusturica sako:

Jis privalo gydyti žmonių sielas. Jame turi būti ypatingas santykis su kiekvienu žiūrovu. Ne kaip su vartotoju. Reikia, kad, pažiūrėję tavo filmą, žmonės pajustų laimę, širdingą džiaugsmą. Džiaugsmą dėl gyvenimo pilnatvės. Ar ne tai - estetinė žmogaus gyvenimo prasmė? Reikia padėti žmogui išsilaisvinti iš baimių, kad jis, pajutęs katarsį, galėtų pasakyti: „Gyvenimas, pilnas sunkumų, tapo lengvesnis“. Jei tu krikščionis ir tavo kūrybos tikslas – padaryti žmogų laimingą, tavo filmas, kaip instrumentas, padės atlikti šią gyvenimo užduotį.
Tiesą sakant, šiais laikais filmuose tik kartkartėmis gali pasirodyti tam tikrų krikščioniškų epizodų. Nors apskritai kinematografijos ir religijos ryšys nulemtas pačios gamtos. Kinas – meno sritis, o menas ir religinis pasaulio pažinimo būdas yra labai artimi. Kai kuri filmą, stengiesi vienu ar kitu būdu paliesti mirties ir gyvenimo temas, o tai – religiniai klausimai. Bet problema - kur kitur: dauguma šiuolaikinių filmų niekaip nepaliečia žmogaus egzistavimo prasmės.
Šiandien kino niekas neskirsto į krikščionišką ir nekrikščionišką, o greičiau į komercinį ir nekomercinį. Šiuolaikinė civilizacija – tai yra rinka – reikalauja tik tokių juostų kurias publika lengvai „suvirškintų“. Be to, manoma,, kad publika mėgsta tik pramoginį kiną, kuris jokiu būdu nesugeba paliesti svarbiausių žmogaus gyvenimo momentų. Kinas turi priversti žmogų susimąstyti esminiais klausimais: „kas yra žmogus?“ ir „kodėl aš gyvenu?“.

bernardinai.lt

Būtų visai įdomu, jei čia tyčia ar netyčia užsukę krikščioniško kino, teatro, muzikos ar kt. menų mėgėjai ar kūrėjai pasidalintų supratimu apie krikščioniškos kūrybos užduotį.