U2 pasirinko platesnę bendruomenę

Redaktoriai Raewynne J. Whiteley ir Beth Maynard, įkvėpti vienos garsiausių grupių, parašė pamokslų knygą. Pasitelkę į pagalbą 26 padėjėjus iš įvairių vietovių, jie siūlo pažvelgti į tai, kas įmanoma, turint tris akordus ir tiesą.

Daugiau nei du dešimtmečius U2 moko esminių Biblijos principų. Trys iš keturių grupės narių buvo bepalieką grupę, kai bendruomenė, kuriai jie priklausė, ėmė jiems aiškinti, kad jie negali tarnauti Dievui ir rokui. Visi trys nesutiko.

Dabar, po beveik tuzino albumų ir daugiau nei tūkstančio gyvų pasirodymų, milijonai fanų visame pasaulyje taip pat nesutiktų. Kai kurie tvirtina, kad būtent U2 padėjo jiems besiformuojant ir augant tikėjime.

Whiteley - pamokslininkas ir vikaras episkopinėje bažnyčioje Niu Džersyje. Maynard taip pat episkopinės bažnyčios narys Masačiusetse. Jie panašūs tuo, kad abu remiasi popkultūra, kalbos apie Dievą pradžiai. Abu savo pamokose naudoja U2 dainas. Jie abu norėjo pamokslauti ir mokyti būtent remiantis U2 tekstais. Ir, save laikantis grupės fanu, Eugene Peterson nusprendė parašyti tomą.

Šioje knygoje nerasite gilios Biblijos analizės, pačių tekstų ar U2 dainų. Nėra ir teologijos. Tai tik pabrėžimas tiesos, apie kurią kalba pamokslai. Dauguma įrašų baigiasi paskatinimu padaryti kažką krikščioniško – mylėti, pasidalinti, būti taikoje, būti atviram, juk Kristus buvo meilė ir taika. Tai taipogi knyga su skatinimu eiti pirmyn ir susiremti su pasauliu. Ši kova sustiprins tave skleisti pagarbą kitiems.

Bono gyvenimas.

Faktai: eidamas Dublino gatve, dar paauglys Paul Hewson gavo pravardę Bono Vox iš savo draugo Guggi. Neilgai trukus, naujai pakrikštytas Bono atsiliepė į mokykloje rastą skelbimą apie besiburiančią grupę. Visi keturi grupės nariai buvo protestantai arba katalikai. Visi lankė Moun Temple valstybinę bendrojo lavinimo mokyklą.

Yra ir dar viena istorija apie Bono. Kai jam buvo treji metai, jo tėvai rado jį sode žaidžiantį su bitėm. Jis pakeldavo rankomis bitę nuo žiedo pakalbėdavo su ja, ir vėl padėdavo atgal nesulaukęs nė vieno įkandimo.

Apie 1980 metus grupė pasižymėjo stipriomis žinutėmis koncerto metu. Buvo aišku, kad žavingasis Bono ( Vox galūnę numetė) tapo plačiai žinomas „džinas butelyje“, laukiantis laisvės dienos. Daug kas pasikeitė koncerto Afrikoje 1985 metais metu, kai Bono nušoko nuo scenos, kad pašoktų su fanu minioje. Ta išgriovė visas sienas.

Ryšys tarp Bono ir Afrikos tapo nuolatinis. Jis tapo žinomas kaip žmogus, sumažinęs didžiausias Afrikos problemas: neturtą bei AIDS. 2002 metais su seru Bobu Geldolfu, Bobiu Šiveriu ir kitais, Bono pasirūpino, kad Afrika būtų ne tik šelpiama, bet ir kad būtų pripažinta lygybė su kitomis šalimis. Jis prašė vakarų tautų užmiršti didžiules skolas, kurias joms buvo skolinga Afrika. Jis įtakojo prezidentą Bushą paaukoti 5 bilijonus dolerių Afrikai bei keletą senatorių, kad šią sumą padidintų.

Senatorė Jesse Helms ir šalies iždo sekretorius Paul O`Neil pasitikėjo Bono parodytu ryšiu tarp skurdo bei kovos su AIDS. Jis parodė, kad šalys galinčios padėti kovoti su AIDS, atrodo nenori nieko daryti ar padėti. Bono metė iššūkį politinėms partijoms įdėti AIDS į susirinkimų klausimų sąrašą.

"Mes esame pirmoji karta kuri tikrai gali kažką padaryti dėl šito skurdo, kurį yra priversti kasdien matyti mūsų vaikai, nuo kurio miršta motinos, negavusios vaistų. Mes turime galią, turime technologijas, turime resursų, bet atrodo neturime noro."

Rodydamas savo politinį išmanymą, jis padėjo skurstančioms bei nuo AIDS kenčiančioms šalims pakelti Amerikos įvaizdį. Taip pat ginčijosi dėl pirmenybės smogti šiai bėdai:

"Niekada ankščiau Amerika nebuvo taip spaudžiama. JAV galėtų pasitobulinti ir tai sakau, kaip didžiulis fanas. Aštuoniolika milijonų AIDS našlaičių paliktų vienų. Ką jie apie mus galvos? Taip jie bus supažindinti su chaotišku gyvenimu. Juk Amerikai daug geriau iškart susidraugauti su potencialiu priešu galinčiu tapti vėliau jei nieko nebus imtasi."

Per pastarąjį dešimtmetį Bono parodytas politinis aktyvumas pastatė jį šalia tokių figūrų kaip Bilo Geitso, Senatoriaus Helmso bei Beyonce Knowles. Dažnai buvo juokaujama, kad kiti trys U2 grupes nariai Bono matydavo televizijoje spaudžiant ranką kokiam nors politikui dažniau nei įrašų studijoje. Bet esmė yra tame: grupė du dešimtmečius dirbo kartu, kad žmonės imtų veikti ir rodė jiems pavyzdį.

Žmones, žinančius šiek tiek daugiau apie grupę, įkvepia tai, kad ši grupė pradėjo nuo nieko. Jie net nerodė didžiulio talento pradžioje. Kūrybiškumą – taip, bet sugebėjimų – ne. Bet ta duobę sugebėjimuose jie užpildė didžiulio noro ir pastangų pagalba.

Redaktoriai pabrėžia kad U2 muzikos esme yra padėti žmonėms pažvelgti į Evangelijos idėjas pro padidinamąjį stiklą. Geriausias būdas prieiti prie šitos knygos prasmės yra perskaityti šiek tiek ir tada pasigauti kelis skatinimus iš pamokslų bei į juos įsigilinti.

Iššūkis skaitytojams bei redaktoriams yra įžvelgti dominuojančią mintį kiekvienoje dalyje. Ar tai taika, ar aistra, ar tyrumas. U2 dainos pavadinimas gudriai paruošia dirvą kiekvienai daliai. Apsistojame ties naujųjų metų diena (viltimi, kad vieną dieną pradėsime gyvenimą be smurto ir kančių), pasaulio pabaiga (išdavystė, kai padedi artimam, o jis tave palieka su nevilties jausmu), spoksojimais į saulę (pasirinkimas likti aklam ir žiūrėti ne į pasaulį, bet į tobulą saulę, semiantis iš jos jėgų padėti sau ir kitiems), troškimais, kilimais (pažvelgiant į aukštesnę meilės, tikėjimo bei egzistencijos stadiją) bei ugnį (paklusnaus, išauklėto žmogaus transformacija į žmogų, kuris tampa gyva auka).

Parengta pagal

Books & Culture, November/December 2004
The Legend of Bono Vox
Lessons learned in the church of U2.
By Scott Calhoun