sekmadienis, rugsėjo 25, 2005

Įsitikinimų nelaisvėje


Visatoje nėra nieko artimesnio už Apvaizdą. Paveldėtas neigiamas Apvaizdos paveikslas gali padaryti labai daug žalos. Kai tavo Dievas yra griežtas teisėjas, Jis paverčia tavo gyvenimą nerimastingu išganymo medžiojimu. Tokio Dievo akys, kaip piktojo Argo, mato visur. Jis mato viską ir nieko nepamiršta. Toks Apvaizdos paveikslas luošina mus. Jei išganymas ir pasveikimas neateina kaip dovanos, jie nieko neverti. Tikėjimas turėtų išlaisvinti tave. Bet kas, virtęs kankyne, vargu ar nusipelno išganymo vardo. Būsimos tavo gyvenimo amžinybės sumenkinimas paverčiant jį griežtu dieviškuoju planu, yra šventvagystė prieš tavo sielos šauksmą. Žmonės, kurie apsigyvena negatyvios dievybės kalėjime, baisiai kenčia. Liūdna, bet iš dalies jie patys kalti, kad tūno ten užsirakinę; religija aprūpino juos statybine medžiaga, o jie ėmėsi statyti sau kalėjimus. Žmogaus dvasia tokia pat intymi kaip ir jo seksualumas. Skausmas patyrus teologinę ar dvasinę prievartą gali užtemdyti visą žmogaus gyvenimą. Dvasinė prievarta kaip derva prilimpa prie mūsų mąstymo. Kai esi vidiniame griežtos dievybės kalėjime, iš tavo gyvenimo dingsta smagumas, humoras ir ironija. Tokio Dievo gniaužtai stiprūs; Jis pažadina tai, kas tavyje yra blogo, ko bijai, ir šnibžda, kad toks ir esi. Tavo esybė sunyksta. Veidas virsta bereikšmės kaukės paviršiumi. Tampi ir kaliniu, ir sargu.
Jei natūralų Apvaizdos ilgesį paverti kalėjimu, gėla nesiliaus. Kalėjimas naikina tavo ilgesį, jį užnuodija. Stebimas pikto Dievo, išmoksti save stebėti taip pat griežtai. Žiūri į gyvenimą ir matai vien nuodėmes. Tavo kalba pasidaro pernelyg kategoriška, šalta. Iš tavo akių matyti slapta atsižadėjimo kančia, kai net nežinai, kur pradėti ieškoti savęs.

Iš John O'Donohue knygos " Amžinybės atbalsiai-tikrųjų namų ilgesys"

3 komentarai:

  1. geras. o jei apie teisėją, tai girdėjau, kad hebrajams teisėjas buvo ne vien tik tas, kuris kaltina, bet ir tas, kuris gina. toks teisėjas teisia teisingai (matai, net ir žodžio šaknis ta pati!). jei prisiminti teisėjų knygą, tai išmintingi teisėjai - dievo dovana. na, čia tik šiaip keliom mintim norėjau pasidalinti apie tuos teisėjus.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kaip tai primena man kai kuriuos mano gyvenimo momentus... Bet as dabar galvoju nuolat apie tai, kad "Dievas taip pamilo pasauli, kad atidave savo vieninteli sunu.." Kaip sunkiai situos zodziu isileidzia apnuodytas protas. Neseniai girdejau pasidalijima apie per dideli gilinimasi i savo problemas. Tai vat cia irgi gresia panasus uzsiciklinimas.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Idomu.visos sios knygos neskaiciau, bet is sitos istraukos susidariau ispudi, kad yra zmones, kurie tiesiog "apsigyvena" tokiam baisiam kalejime patys, savo valia. pagalvojau, kad daug yra ir tu, kurie ten "isodinami" - kad ir nuo vaikystes, savo seimoje regeje tik reiklu ir despotiska teva, tarkim. ar vaiku namuose auge...Ne taip paprasta ir "iseiti " is jo, jau vien isisamoninimas , jog esi kalejime, manau, daug gelbsti.gal ne visada lengva tai ir atpazinti :( Cia pritariu Kristinai, - tikrai is uzsiciklinimo tokio padeda mazesnis knaisiojimasis vien tik po savo problemas. Po Dievo malone nardymas (dovanai duota!!!) padeda ;)

    AtsakytiPanaikinti