penktadienis, gruodžio 29, 2006

Atsakas apie susirinkimo formą

Labas!

Mano vardas, Dovydas. Aš esu "Kelyje" pastorius. Ačiū už pasiūlymus ir komentarus. Jau yra 47! Geras!


Pirmiausia, noriu pasakyti, kad esmė nėra kava. Suprantate, mūsų forma yra skirtinga, bet aišku, galvojam, kad forma turi atitikti funkciją. Tai reiškia, kad turime diskutuoti pirmiausia apie bažnyčios susirinkimo funkciją.


Mūsų pagrindinės funkcijos (negalime jų atskirti) yra pagerbti Dievą, padrąsinti vienas kitą, dalyvauti Viešpaties vakarienėje, ir t.t. Turime suprasti, kad jeigu būtumėme Afrikoje ar Kinijoje forma skirtųsi dar labiau, ar ne?


Aišku, kad mes tik pradėjome ir esame pasiruošę keistis ir prisiderinti. Kaip yra parašyta vienos knygos paantraštėje, esame "eksperimentuojanti bažnyčia."


Aš tikras, kad daugelis iš jūsų abejoja, kad galime pagerbti Dievą gerdami kavą. Bet tai ir yra nesupratimo pagrindas. Mes per dažnai atskiriame šventus dalykus nuo pasaulietiškų dalykų


Ar Dievą galima garbinti tik ant kelių, ar tik keliant rankas maldoje? Kas yra pagarba? Ar yra tyli pagarba? Ar Dievas yra toks nuobodus, kad norėdami būti Jo artume turime jaustis nepatogiai? Ko gero tradicinių (evangelinių, charizmatinių, sekmininkiškų, rytų ortodoksų, katalikų ar kitų) bažnyčių formos išties stabdo bažnyčią, kaip kad yra parašęs Dangis?


Tradicijų verte nėra abejojama. Niekas negali išvengti jos įtakos. Ir visgi turime suprasti kontekstą ir siekti, kad mūsų susirinkimas būtų prasmingas. Pavyzdžiui, Viešpaties Vakarienė buvo įsteigta paties Jėzaus, ir Paulius paprastu būdu mums primena, kokios „formos“ tai turėtų būti. Tačiau vis tik tai nėra pakankamai aišku. Norint, kad šiandienos kontekste tai būtų suprantama, turime peržvelgti tai ir priminti žmonėms duonos ir vyno reikšmę, ir pradinį Viešpaties Vakarienės kontekstą, susijusį su Judaizmo istorijos dalimi – Pascha. Šią istoriją turime išlaikyti gyvą.


Tačiau, kai prakalbame apie kitas tradicijas, stovėjimą, klaupimąsi, sėdėjimą, giedojimą, bendrą skaitymą, klausymąsi ar diskusiją, rankų kėlimą, žvakių, smilkalų deginimą ar kitus dalykus, kurių dabar negaliu prisiminti, manau, kad Dievui ne tai rūpi. Dievui rūpi, kad mūsų širdis būtų teisi. Prisiminkite, fariziejai skrupulingai laikėsi įstatymo (religinių susirinkimų formos), tačiau jų širdys buvo neteisios. Iš kitos pusės, Jėzus vis patekdavo į įvairiausio pobūdžio problemas, dėlto, kad valgė ir džiaugėsi geromis puotomis kartu su muitininkais ir paleistuvėmis! Jėzus netgi buvo apkaltintas, kad esąs rajūnas ir girtuoklis! Ir visgi, Jėzaus gyvenimas buvo be nuodėmės.


Garbinimo ir susirinkimų formoje yra reikšmė, tačiau ta reikšmė nėra nekintanti. Tai yra laikui einant ar esant skirtingose vietose tai gali pasikeisti. Reikšmė atsiranda nuo to, kokią prasmę tam numato kultūra, bendruomenė ar bažnyčia. Įmanoma suteikti naują reikšmę, naujai aiškinti senąsias reikšmes, ar atgaivinti reikšmę siekiant ją padaryti prasmingesnę ar labiau atitinkančią mūsų dienas.


Modernusis amžius eina į pabaigą, postmodernistinis ateina. Per dažnai, visiškai nesusimąstydami apie reikšmę (pritaikymą) tiesiog priimame modernias tradicines „formas“ kaip „normalias“ ir „priimtinas“ mūsų postmodernistiniams laikams. Ar įmanoma, kad šiuo pereinamuoju laikotarpiu bus daug bandymų ir klaidų? Aš tuo neabejoju. „Kelyje“ mes išbandome naujas formas ir naujas prasmes, iš naujo apibrėždami ir atgaivindami senas tradicijas ir tradicines koncepcijas. Iš esmės, esame atviri diskusijoms dėl formos ir reikšmės, ir netgi mūsų tradicinių teologinių supratimų. Supratome, kad tai sukels daug klausimų ir abejonių dėl mūsų „ortodoksijos“, todėl esame atviri kalbėti apie visa tai. Manau Dievas susitvarkys su klausinėjimu. Išties, manau, kad mums tai tik į naudą.


Tikiuosi, kad tai tik pirmoji diskusija iš daugelio. Atsidariau savo paties „blog‘ą“ (spausti čia) ir „Kelyje“ taip pat turi „blog‘ą“ (spausti čia). Geriausias būdas susipažinti su tuo, kas vyksta „Kelyje“, apsilankyti viename iš sekmadieninių susitikimų 16.00 val.


Tik prašau, nesupraskite to, kai „avių vogimo“! Tai tikrai nėra mano tikslas ar ketinimas! Jei eini į bažnyčią, nenustok! Aišku, tai nereiškia, kad tu negali stabtelėti ir užsukti pas mus ir savo akimis pamatyti, ką mes veikiame. Jei neini į jokią bažnyčią, ar nesi Jėzaus pasekėjas, aš asmeniškai, noriu tave pakviesti užsukti pas mus pasižvalgyti.

penktadienis, gruodžio 22, 2006

Gesintuvu per galvą

Kai tikėjimą užgožia valdžios žaidimai ir susireikšminimas, gaunasi panašiai, kaip vieniems vienuoliams Graikijoje...


Ant Atono kalno, esančio Graikijos šiaurės rytuose, įvyko tarpusavy besivaržančių Esfigmeno vienuolyno bendruomenių muštynės, per kurias nukentėjo 7 žmonės, pranešė trečiadienį Graikijos valstybinė televizija.


Vardan ko mirė Kristus?