U2: ar religija nėra Dievo priešas

"Malonė Dievo suteikta man vargšui taip didi! Pražuvęs, aklas aš buvau, mane surado Ji". Pirma strofa iš mėgstamos Bono giesmės "Amazing grace" (Nuostabioji malonė).

Bono jau daug metų yra įsitikinęs, kad krikščioniškasis tikėjimas turi turėti labai praktiškų padarinių. 1988 jis sakė: "Man tikėjimas į Jėzų Kristų, kuris nesilygiuoja į socialinį teisingumą – nesivienija su neturtingaisiais – nieko nereiškia" ("Walk On – The Spiritual Journey of U2"). Už to stovi daugeliui krikščionių provokuojantis supratimas: "Aš nesitikiu šios 'gražios svajonės numirus’ niekais. Mano mėgstama eilutė "Tėve mūsų" maldoje yra 'Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia, kaip danguje taip ir žemėje’. Aš viso to noriu, ir noriu dabar. Dangus žemėje – tegu bent kiek tai būna – dabar".

Bono ir krikščionių Bažnyčios – taip pat ne visai paprastas santykis. Pastaraisiais metais vėl savotiškai suartėta: Bono aplankė popiežių, taip pat žymiausias evangelikalų aukštąsias mokyklas kaip Wheatono koledžą. Bet visur jis rėžia teisybę į akis. Interviu su "Christianity Today" jis svarsto: "Leiskite pasidalyti su jumis įsitikinimu. Dievas klūpi prieš Bažnyčią dėl štai ko. Dievas klūpi prieš mus melsdamas apgręžti abejingumo dėl AIDS supertanklaivį". Ir prieš kelerius metus jis pasisakė labai panašiai:

"Dabar, nepaisant visų jos trūkumų ir iškraipymų per pastaruosius 2000 metų... neginčijamai centrinis krikščionybės principas yra tai, kad Dievo akyse visi yra lygūs. Todėl kaip krikščionis tu negali išsisukti nuo Afrikos. Ameriką Dievas teis, jeigu savo gausoje ji pereis į kitą gatvės pusę nuo 23 milijonų žmonių, kenčiančių dėl ŽIV, šių dienų raupsų. Išbandoma pati krikščionybė. Tu negali to išvengti ir vadintis krikščioniu ir sėdėti valdžioje... Bažnyčia turi tapti laisvosios rinkos sąžine, jei šiame pasaulyje nori turėti kokią nors reikšmę" ( http://www.beliefnet.com ).

Airiui, kaip ir daugeliui menininkų, organizuota religija yra svetima: "Aš dažnai klausiu savęs, ar religija nėra Dievo priešas. Tai, kas nutinka, kai Dvasia palieka pastatą, beveik panašu į religiją". Kai kurias tokio požiūrio priežastis savo knygoje apie U2 iškelia S. Stockmanas (pats pastorius):

"Grupė neteisingai suprantama, šmeižiama ir smerkiama dėl to, ką daro, daugeliu atvejų todėl, kad Bažnyčia menkai trokšta ar geba suprasti menus, ir jai retai kada suteikiama pagalba iš vidaus, kad kritiškai į juos žvelgtų. Plėšikavimas reiškė, kad didžiąją keturių šimtmečių dalį krikščionys nemąstė meniškai ir neskatino savo kūrybingųjų narių ugdyti savo talentų" ("Walk on").

Iš Holger Lahayne straipsnio Himnas Jahvei