pirmadienis, balandžio 18, 2005

Symposion

Česlovas Kavaliauskas

I
Tu nekalbėk man apie meilę, angelo sparnus ir sielą
Ir idealų neminėk kol neištuštinti bokalai.
Šitų beždžionžmogių akim šakalų
Šitie banalūs pokalbiai, šukuosenos ir grimas
Man įkyrėjo lyg dantų kiaurų gėlimas.

Tu pažiūrėk verčiau į pokylį visuomenės kiaulidėj -
Į gyvą pynę judančių sprandų;
Kaip godūs snukiai skinasi prie lovio
Ir varva putos iš gašlių nasrų,
Vardan valdžios, garbės ar žmonijos gerovės.

O tu svajojai pasaką nupinti žemėj,
Užveisti sodą vešlų dykumos smilty,
Kad kvepiančių alyvų gamos
Skambėtų gimtoje šaly.
Kad trobesiai rausvom kepurėm
Sutiktų svečią iš šalies kitos,
Kad kūdikio džiaugsmingas juokas
Aidėtų žydinčiuos laukuos.

O taurės sklidinos nestumk į šalį -
Vis vien tau neišvengt beždžionžmogio godaus.
Tave jis pasitiko mažoje lūšnelėj
Ir viešpataus šventykloje, ir soste viešpataus.

Ateis dar valanda baisi, kai mylimam veide
Staiga pažinsi šypseną beždžionės,
Ar suliepsnos panteros pyktis akyse,
Kurias bučiuoti kažkada laikei svajone.

Todėl įpilki dar... galbūt ekstazėj
Išvysiu veidą būsimo žmogaus,
Galbūt nors valandai pabėgsiu iš sinantropo pasaulio
Į girtą viziją platoniško dangaus...

II
Jis vienas pralenkė dienas ir laiką
Ir pasroviui nenuplaukė beždžionžmogio keliu;
Ir rato nuobodaus nepakartojo:
Užgimti - valgyt - veistis ir pradėti iš pradžių.

Lyg marmure baltam madoną švelnią
Dievybės formą žmoguje regiu
Keliaukit, bandos, žaliomis pakalnėm,
Vis vien jums nepakelt aukštyn galvų.

Tik jis liūdnom akim į tolį
Pro dulkių debesį, bliovimą būrio neramaus
Lydės į šimtmečių atolą
Betikslį žygį gyvulio-žmogaus.

O jie kovos ir mirs už kąsnį,
Dėl košės šaukšto jie sukels karus
Ar kurs tragediją beprasmę
Iš aklo geismo - romanus.

Tu liksi vienišas, skaistus lyg saulė,
Ir žemės dukros nepaguos tavęs.
Per daug kvaila moters apgaulė,
Per daug beždžionžmogio pas jas.

Ateis vidurdienis tvankus ir karštas,
Gal nusibos be tikslo ir be kelio žūt, -
Gal pasibaigs karai ir kerštas,
Ir kvailos pastangos... Galbūt...

Iš knygos Pažadėtoji žemė. – Vilnius: Seimo l-kla “Valstybės žinios”, 2000.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą