penktadienis, gruodžio 29, 2006

Atsakas apie susirinkimo formą

Labas!

Mano vardas, Dovydas. Aš esu "Kelyje" pastorius. Ačiū už pasiūlymus ir komentarus. Jau yra 47! Geras!


Pirmiausia, noriu pasakyti, kad esmė nėra kava. Suprantate, mūsų forma yra skirtinga, bet aišku, galvojam, kad forma turi atitikti funkciją. Tai reiškia, kad turime diskutuoti pirmiausia apie bažnyčios susirinkimo funkciją.


Mūsų pagrindinės funkcijos (negalime jų atskirti) yra pagerbti Dievą, padrąsinti vienas kitą, dalyvauti Viešpaties vakarienėje, ir t.t. Turime suprasti, kad jeigu būtumėme Afrikoje ar Kinijoje forma skirtųsi dar labiau, ar ne?


Aišku, kad mes tik pradėjome ir esame pasiruošę keistis ir prisiderinti. Kaip yra parašyta vienos knygos paantraštėje, esame "eksperimentuojanti bažnyčia."


Aš tikras, kad daugelis iš jūsų abejoja, kad galime pagerbti Dievą gerdami kavą. Bet tai ir yra nesupratimo pagrindas. Mes per dažnai atskiriame šventus dalykus nuo pasaulietiškų dalykų


Ar Dievą galima garbinti tik ant kelių, ar tik keliant rankas maldoje? Kas yra pagarba? Ar yra tyli pagarba? Ar Dievas yra toks nuobodus, kad norėdami būti Jo artume turime jaustis nepatogiai? Ko gero tradicinių (evangelinių, charizmatinių, sekmininkiškų, rytų ortodoksų, katalikų ar kitų) bažnyčių formos išties stabdo bažnyčią, kaip kad yra parašęs Dangis?


Tradicijų verte nėra abejojama. Niekas negali išvengti jos įtakos. Ir visgi turime suprasti kontekstą ir siekti, kad mūsų susirinkimas būtų prasmingas. Pavyzdžiui, Viešpaties Vakarienė buvo įsteigta paties Jėzaus, ir Paulius paprastu būdu mums primena, kokios „formos“ tai turėtų būti. Tačiau vis tik tai nėra pakankamai aišku. Norint, kad šiandienos kontekste tai būtų suprantama, turime peržvelgti tai ir priminti žmonėms duonos ir vyno reikšmę, ir pradinį Viešpaties Vakarienės kontekstą, susijusį su Judaizmo istorijos dalimi – Pascha. Šią istoriją turime išlaikyti gyvą.


Tačiau, kai prakalbame apie kitas tradicijas, stovėjimą, klaupimąsi, sėdėjimą, giedojimą, bendrą skaitymą, klausymąsi ar diskusiją, rankų kėlimą, žvakių, smilkalų deginimą ar kitus dalykus, kurių dabar negaliu prisiminti, manau, kad Dievui ne tai rūpi. Dievui rūpi, kad mūsų širdis būtų teisi. Prisiminkite, fariziejai skrupulingai laikėsi įstatymo (religinių susirinkimų formos), tačiau jų širdys buvo neteisios. Iš kitos pusės, Jėzus vis patekdavo į įvairiausio pobūdžio problemas, dėlto, kad valgė ir džiaugėsi geromis puotomis kartu su muitininkais ir paleistuvėmis! Jėzus netgi buvo apkaltintas, kad esąs rajūnas ir girtuoklis! Ir visgi, Jėzaus gyvenimas buvo be nuodėmės.


Garbinimo ir susirinkimų formoje yra reikšmė, tačiau ta reikšmė nėra nekintanti. Tai yra laikui einant ar esant skirtingose vietose tai gali pasikeisti. Reikšmė atsiranda nuo to, kokią prasmę tam numato kultūra, bendruomenė ar bažnyčia. Įmanoma suteikti naują reikšmę, naujai aiškinti senąsias reikšmes, ar atgaivinti reikšmę siekiant ją padaryti prasmingesnę ar labiau atitinkančią mūsų dienas.


Modernusis amžius eina į pabaigą, postmodernistinis ateina. Per dažnai, visiškai nesusimąstydami apie reikšmę (pritaikymą) tiesiog priimame modernias tradicines „formas“ kaip „normalias“ ir „priimtinas“ mūsų postmodernistiniams laikams. Ar įmanoma, kad šiuo pereinamuoju laikotarpiu bus daug bandymų ir klaidų? Aš tuo neabejoju. „Kelyje“ mes išbandome naujas formas ir naujas prasmes, iš naujo apibrėždami ir atgaivindami senas tradicijas ir tradicines koncepcijas. Iš esmės, esame atviri diskusijoms dėl formos ir reikšmės, ir netgi mūsų tradicinių teologinių supratimų. Supratome, kad tai sukels daug klausimų ir abejonių dėl mūsų „ortodoksijos“, todėl esame atviri kalbėti apie visa tai. Manau Dievas susitvarkys su klausinėjimu. Išties, manau, kad mums tai tik į naudą.


Tikiuosi, kad tai tik pirmoji diskusija iš daugelio. Atsidariau savo paties „blog‘ą“ (spausti čia) ir „Kelyje“ taip pat turi „blog‘ą“ (spausti čia). Geriausias būdas susipažinti su tuo, kas vyksta „Kelyje“, apsilankyti viename iš sekmadieninių susitikimų 16.00 val.


Tik prašau, nesupraskite to, kai „avių vogimo“! Tai tikrai nėra mano tikslas ar ketinimas! Jei eini į bažnyčią, nenustok! Aišku, tai nereiškia, kad tu negali stabtelėti ir užsukti pas mus ir savo akimis pamatyti, ką mes veikiame. Jei neini į jokią bažnyčią, ar nesi Jėzaus pasekėjas, aš asmeniškai, noriu tave pakviesti užsukti pas mus pasižvalgyti.

9 komentarai:

  1. "Mes per dažnai atskiriame šventus dalykus nuo pasaulietiškų dalykų."

    Va čia labai teisingas pastebėjimas. Juk iš tiesų, visas gyvenimas turi būti Dievo garbinimas. Žinoma tai sunkiau negu tik kelias "šventos išraiškos" valandas paskirti, bet to turime siekti. Ir tada vietoj religinga - pasaulietiška - turėsim visa pašventinta.

    AtsakytiPanaikinti
  2. laikas bažnyčioje yra ir turetu buti ypatingas, jeigu ten nueini su ta intencija. Tai turetu bent man buti Šventė(dvasinė)...vainikuojanti savaitės vargus...poilsis ir ramybė...bet ne tusinimasis ale kavinukė,,nors forma apskritai neturi prasmės, bet visgi mes nesam tokie atitrūkę nuo žemiškosios realybės, kad įprastiniai veiksmai nedarytų įtakos mūsų dvasiniam gyvenimui..ir isileidžiant kavutės gėrimus kaip Kristaus vakarienę nematau čia nei prasmingo nei reikšmingo,,o tiesiog kavutės gėrimą susėdus su savo hebra...Bažnyčios laikas yra skirtas per mišias ar pamaldas skelbti gerąją naujieną, bendrauti su Dievu...kavutės gėrimas čia ne prie ko..nes aš ją gerdama tikrai negalvosiu apie išganymą ar kokius kitus dvasinius aspektus,kuriems reikia susitelkimo ir skirto atskiro laiko(o tokių kaip aš milijonai)...apmastymui skirtas laikas nėra laikas tūsui..tai gal apsispreskim ko mes ten renkamės ar kavos pagert, ar melstis...ar šiaip pasirodyt save kaip "tobulesne ir naujesne" bažnyčią...avių vogimas,,būtent,,ir būsiu dar labiau kategoriška...šitas atsakas neitikino,o nuskambėjo kaip reklama..tiek žinių iš manęs...
    Su visa pagarba Indrė

    AtsakytiPanaikinti
  3. Na, Indre, tavo nepajudinamą požiūrį dėl bažnyčios formos supratau jau praeitoje diskusijoje, tai nesiginčiusiu iš naujo. O, va, dėl avių vogimo, man juokingi tokie priekaištai. Jei jau tu nuogastauji dėl krikščionių, tai manau, jei kas žino dėl ko jis vaikšto į konkrečią bažnyčią ir ką ten veikia, tai jis nepuls pereidinėti į kitą. O kita vertus pažiūrėk į dvi pirmas apklausas neformalų bloge. Tarp čia apsilankiusių ir apklausoj sudalyvavusių, 14 žmonių nurodė, jog nevaikšto į bažnyčią, nes neranda sau tinkamos.
    O kitoj apklausoj 84 žmonės pasisakė esą krikščionys, bet nevaikšto į jokią bažnyčią.
    Tai aš nematau nieko blogo, kad tie žmonės sužinos informaciją apie kokią nors bažnyčią.
    Nors šiaip jei pasižiūrėsi dar blaivesnėm akim, tai pamatysi dar nemažą dalį čia užsukančių netikinčių žmonių, kurių tradicinių išraiškų bažnyčios dar nesupažindino su Evangelija.

    O šiaip, mano galva, juk šaunu, kad vienokios formos patinka ir pritraukia vienus žmones, o kitokios formos yra priimtinos kitiems.
    Sėkmės sekant Jėzumis :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Zdarova diskutantai!

    Visų pirma, mane stebina kai kurių pasisakiusiųjų negailestinga kritika, fanatiškas religingumas (sakydamas fanatiškas, turiu omeny grubus, nekontroliuojamas, smerkiantis). Atrodo suprantu koks teiginys sukėlė tokią negatyvią Indrės reakciją - "Aš tikras, kad daugelis iš jūsų abejoja, kad galime pagerbti Dievą gerdami kavą". Esu įsitikinęs, jog Dovydas nesako, kad pats kavos gerimo aktas yra Dievo garbinimas. Šis ilgas Dovydo atsakymas kalba apie susirinkimo (mišių, tarnavimo ir t.t.) FORMĄ. Esmė gi išlieka ta pati. Bažnyčia, iš graikų kalbos išvertus (neprisimenu kaip rašosi) reiškia SUSIRINKIMĄ...vardan, ko? "Kelyje" atveju, kaip sakė Dovydas, vardan Jėzaus Kristaus. Žinoma, neatmetu galimybės, kad gali atsirast žmonių, kurių motyvas eiti į bažnyčią yra ne asmeninis santykis su Dievu, o nemokama kava (šiuo atveju). Bet tai paliekama kiekvieno žmogaus sąžinei. Kalbant apie žmogaus ir Dievo santykį – kas ir yra RELIGJA savo esme – pažymėtinas vienas faktas. Kiekvienu istorijos laikotarpiu (ir kiekvienoje monoteistinėje religijoje) šis santykis buvo apibrėžiamas skirtingai. Dažniausiai yra paplitęs šeimininko-vergo santykio supratimas. Kur vergas savo šeimininko akivaizdoje net mirktelt bijo. Tokio religijos supratimo šaknys labai gilios tiek psichologiškai, tiek istoriškai. Bet labai dažnai užmirštama, kad pats Jėzus savo mokinius, t.y. pasekėjus, t.y. tuos kurie tiki, kad Jis yra Mesijas, Dievo sūnus, vadino ne tik draugais, bet ir broliais, ir seserim, ir motinom, o tai jau visiškai kitas santykio lygmuo. Kitas argumentas yra klausimo pavidalu – „Ar Dievas mus nusipirko kaip vergus ar išlaisvino“? Čia kalbant apie kokybinę santykio pusę. Kalbant apie tokio santykio dažnumą, galiu drąsiai teigti, kad mes daug dažniau susimąstome apie mums rūpimus žmones nei tik vieną kartą per savaitę. Taigi, bažnyčia ir yra (arba turėtų būti) tokių žmonių, kurie prisimena apie savo santykį su Dievu ir šiokiadienias, susirinkimas. Ne rikiuotė, ne surašymas, o susirinkimas, kuris visų pirma reiškia BENDRĄ bendravimą su Dievu, ir vienas su kitu. O apie šito bendravimo formą jau pakankamai pasakė pats Dovydas.
    Dar norėčiau pridurti, kad nesakysiu ar tavo, Indrė, komentaras yra klaidingas ar teisingas, pasakysiu tik tiek, kad tau tokia forma tiesiog netinka, ir nieko blogo tame aš neįžvelgiu.

    Su Dievu

    Karanius

    AtsakytiPanaikinti
  5. internetinis puslapis "Kelyje" tikrai neblogas...komplimentas kurejui.
    indre

    AtsakytiPanaikinti
  6. "Kelyje" puslapio kurejas yra: www.emotion.lt.

    Aciu!

    AtsakytiPanaikinti
  7. tikriausiai monetu keitejai buvo netiesus sirdimi, kad Jezus juos su botagu isvare is sventyklos pastato :) kam kalbet kad Dievui nerupi apeigos, jei jos taip skrupulingai buvo aprasytos Senajame Testamente, o Jezus tai patvirtino siuo pykcio proverziu???

    AtsakytiPanaikinti
  8. ir dar: kokia kompetencija turi pastorius kalbeti apie dieviskus dalykus, jei yra pasidalines tarp zmonos ir Dievo??? ar nederetu verciau paciam pasiskaityti Baznycios Tevu rastu, kurie kur kas geriau uz tamsta pazino Dieva, bendraudami su juo dykumose?

    AtsakytiPanaikinti
  9. va as irgi sakau, kad reikia zinoti,kas yra kas, ir kokiu laiku ,kokioje vietoje kas atliekama..
    jeigu bendravimas su Dievu ar apeigos JO garbeo yra per misias ir pamaldas, tai pasibuvima kartu galima atlikti po to..

    AtsakytiPanaikinti