UŽDARA SISTEMA
„Uždarą sistemą“ apibrėžia riba. Viskas, kas viduje, priklauso sistemai. Viskas, kas išorėje, jai nepriklauso.
Pritaikant šią schemą Bažnyčiai, „uždaros sistemos“ tikintieji Dievo Karalystę suvokia kaip „teritoriją“, kurią apibrėžia riba. Narystė įgyjama peržengus ribą per atsivertimą. Kuomet tai įvyksta, reikalinga priežiūra, kad riba nebebūtų vėl peržengta.
ATVIRA SISTEMA
„Atvira sistema“ neturi „teritorinės“ ribos ir yra apibrėžiama ryšiu su centru. Visi, judantys link centro, ieškantys ryšio, priklauso sistemai. Visi, judantys tolyn, paliekantys santykius, nepriklauso.
„Atviroje sistemoje“, tikintieji Karalystę apibrėžia priklausomai nuo to, ar žmogus juda link ar nuo centre esančio Kristaus. Kaip ir ankstesniame variante, yra ir tie, kurie priklauso, ir tie, kurie nepriklauso sistemai, bet juos nėra taip lengva atskirt brėžiant ribą, tuo labiau nuspręsti, kas priklauso, o kas ne dabar ir visiems laikams. Net ir esantys prie Kristaus gali judėti tolyn nuo jo, o tie, kurie atrodo toli, gali judėti link jo.
BAŽNYČIŲ TINKLAS ARBA LANKSTI BAŽNYČIA PAGAL ATVIROS SISTEMOS MODELĮ
Pagal atviros sistemos modelį, Bažnyčia atrodo kaip lankstus santykiais pagrįstų ryšių tinklas. Bažnyčios forma ir struktūra nuolat keičiasi priklausomai nuo komponentų judėjimo ir besikeičiančių ryšių. Ji negali sustingti ir likti tokia pati, patenkinanti jo poreikius arba užkonservuoti tam tikrą struktūrą. Bet kokie bandymai užfiksuoti šios Bažnyčios vaizdą būtų tik nuotraukos ir reliatyvios interpretacijos.
Versta iš Small Ritual
Pranešimai
išverčiau, bet, tiesą pasakius, nesu dar tikras dėl visiško "lankstumo" ir jokių nuorodų - kad ir dėl vadovavimo... negi ten, kur paulius timotiejui ir titui kalba apie vyresniuosius, vyskupus, diakonus, nėra kažkokie norminiai dalykai? gal ir ne, bet nesu tikras.
AtsakytiPanaikintiNa nebuvo visai palaida bala, bet juk ten vyskupas tiesiog tvarkos prižiūrėtojas, diakonas - tarnas.
AtsakytiPanaikintiNu labai mokyti paveiksliukia, bet nelabai pagaunu kampo. Tiesos yra visuose paveiksleliuose. Mano galva, Dievo karalyste yra uzdara sistema visu pirma, taigi judejimas gali buti tik uz ribos. O uz ribos jau judejimas gali buti bet koks. Mano galva, jei nera ribos, tai bet kokia humanistu draugija gali atrodyti žymiai krikščioniškesnė už kokią nors bažnyčią.
AtsakytiPanaikintiLinai, cituoju:
AtsakytiPanaikinti"Kaip ir ankstesniame variante, [atviroje sistemoje] yra ir tie, kurie priklauso, ir tie, kurie nepriklauso sistemai, bet juos nėra taip lengva atskirt brėžiant ribą, tuo labiau nuspręsti, kas priklauso, o kas ne dabar ir visiems laikams."
toliau šnekuosi su linu. čia apie humanistus man kilo mintis. kas čia kalbėjo apie tuos, kurie gyvena krikščioniškai, priima kristų ir jo mokymą, bet negali vadinti savęs krikščionimis, nes krikščionys iš tiesų baisūs žmonės, daug blogo padarę... kurioj pusėj tokie žmonės? už ribos?
AtsakytiPanaikintina, o pačiam neteko sutikti žmonių, kurie lyg ir "atsivertę", bet gyvena tikrai pasaulietiškai, ryšio su jėzum tikrai nepuoselėja, tolsta nuo jo? ar jie vis dar krikščionys? ar jie jėzaus mokiniai?
Taigi, Simonai, as žmogus paprastas ir sau braižau paprastesnes schemas - krikščionis žino, kada jis tapo krikščionis ir kad jis yra krikščionis. Dėl humanistų tai ne vienas Jėzus gerų minčių yra pasakęs, kilniem tikslam galima ir Erlicką cituot. Bet tai Erlicko nepadaro niekuo daugiau... Juokauju, žinoma.
AtsakytiPanaikintiHumanistai ir yra humanistai - jie tiki Dievą tokį, kokį nori tikėt, iki tam tikros rinos, pav, kad Dievas mus myli(bet kad gali nubaust -šiukštu), kad Jėzus atidavė gyvenimą(bet kad gyvenimo reikalauja iš tavęs - nieku gyvu) ir t.t.
Taigi, viskas priklauso nuo mūsų, ar esame Dievo karalystėje ar ne. O judėjimas netenka jokios prasmės, jei esi už ribos - be bilieto gali trintis visą gyvenimą apie teatrą, gali sakyti, kad myli meną, bet tai nieko nereiškia - tu nepapuolei į spektaklį. O bažnytines stukturas galima vertinti 2 požiūriais - struktūros pavaldžios pačios sau ir pavaldžios Jėzui.