Kaipgi taip? (Lk 18)

Arvydas Malinauskas

Kartą Jėzus ,,žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino” papasakojo istoriją apie šventyklon atėjusius du žmones – fariziejų ir muitininką. Istoriją galite rasti Evangelijoje pagal Luką 18 sk.
Šiandien žodis ,,fariziejus” yra tapęs kone keiksmažodžiu, tačiau Jėzaus laikais tai buvo tautos gerbiami žmonės. Tai buvo ano meto teologai, pamaldūs, išsilavinę ir dori vyrai. Tiesa, kas dėl to dorumo, tai tik vienas Dievas žino, kas doras, o kas – ne. Išorė gali būti apgaulinga (Šveikas ir tas yra sakęs, jog ne visi žmonės yra tokie niekšai, kaip apie juos manoma). Taigi, į šventyklą atėjo kone šventasis ir, kaip dera tokio ,,luomo” žmogui, puolė melstis. Atėjo į šventyklą ir muitininkas. Kartą teko girdėti pamokslą, kuriame kunigas sutapatino šį vyrą su reketininku. Galbūt ir persūdė, tačiau ne kažin kiek. Tai buvo tautos nemėgiami (jei tik ne nekenčiami) pareigūnai, kurie okupantams rinko muitą nuo savo tautiečių. XX a. pabaigoje Lietuvoje gan dažnai skambėdavo toks žodis - ,,kolaborantas”. Tai žmogus, bendradarbiavęs (dažniausiai ne veltui) su okupantais. Šią ,,etiketę” galim drąsiai klijuoti ir anam muitininkui. Beje, kiek, jūsų manymu, yra dorų, sąžiningų muitininkų? Panašiai manė ir Jėzaus amžininkai.
Fariziejus dėkojo Dievui (pavyzdys kiekvienam, norinčiam išmokti melstis). Dėkojo už tai, kad jis nėra ,,toks, kaip kiti žmonės”. Toliau jis išvardijo tuos kitus žmones – tai ,,plėšikai, sukčiai, svetimautojai” ir, štai, anas va muitininkas. Fariziejus buvo kitoks. Jis buvo geras: pasninkaudavo dukart per savaitę (!), t. y., nuo aušros iki sutemos nieko neimdavo į burną, mokėjo ,,pajamų mokestį” į šventyklos iždą nuo ,,visko, ką įsigydavo”.
Muitininkas gi stovėjo nuošaliai, pačiam kampe (toliau nuo priešiškų žvilgsnių) ir ,,nedrįso nė akių pakelti į dangų”. Jis tik maldavo: ,,Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!” Tai ir viskas. Trumpa istorija. Jos pabaigoje - ,,moralas”. Jėzus tarė: ,,Šitas nuėjo į namus išteisintas, ne anas”. Ir nedelsiant paaiškino, kad nesusipainiotume, skubėdami su išvadomis: ,,Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas”. Taigi, muitininkas (nusidėjėlis) nuėjo namo išteisintas, o ne anas pamaldusis, dievobaimingas fariziejus. Kokiame teisme? Dievo.
Ne, tai nereiškia, jog visi fariziejai vienodi. Lygiai taip pat, kaip ne visi muitininkai grįžta namo išteisinti. Muitininkas nesunkiai gali virsti fariziejumi, dėkodamas Dievui, jog jis nesąs toks, kaip kiti žmonės, ,,blogiečiai”, ir toks, kaip anas va fariziejus ...
Jėzaus palyginimas anuo metu šokiravo ne vieną. Jis kirtosi su ,,viešąja nuomone”. Lygiai taip pat jis šokiruotų ir šiandien, jeigu pagrindiniai veikėjai būtų ne fariziejus ir muitininkas, bet, sakysim, vyskupas ir prostitutė.